Grėsmės nacionaliniam saugumui

Karas Ukrainoje – pagrindinė ašis, apie kurią sukasi visa Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaita. Ataskaitoje teigiama, kad Putinas planų nekeičia – toliau tęs karą Ukrainoje, nors jis kainuos vis brangiau. Šiuo metu Rusija pajėgi karą tęsti dar 2-ejus metus. O per 5-10 metų, pasak žvalgybininkų, toliau bandys atkurti bei dar didinti karinius pajėgumus. Dėl to saugumo situacija Lietuvoje blogėtų. Tarp pagrindinių grėsmių išskirta ir Baltarusija, kuri, nors aktyviai ir neįsitraukia į karą, Maskvai leidžia laisvai naudotis savo teritorija.

Grėsmes nacionaliniam saugumui aptaria Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Lietuva išlieka Kremliaus propagandos taikiniu

Lietuvoje veikiantys prokremliški politiniai radikalai socialiniuose tinkluose ir toliau platina Kremliaus propagandą ir netikras naujienas karo prieš Ukrainą tema. O Lietuvos verslininkai, siekiantys išlaikyti verslus ir ryšius Rusijoje bei Baltarusijoje, gali tapti Rusijos žvalgybos taikiniu ir dėl to, kad tuos ryšius priešiškose valstybėse plėtė pasitelkdami korupciją ar pažintis.

Rusijos visuomenės informacinę atskirtį aptaria Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta.

Teisiami „Putino violončelininko“ bankininkai

Šveicarijoje keturi bankininkai stojo prieš teismą, kaltinami deramai nepatikrinę „Putino violončelininko“ pinigų kilmės. Jo senas draugas Sergejus Rolduginas, kurį Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga vadina slaptų Putino turtų valdytoju, tarp 2014-ųjų ir 2016-ųjų turėjo dvi sąskaitas „Gazprom“ banko padalinyje Ciuriche ir ten pervedė dešimtis milijonų frankų. Nepaaiškinami Roldugino milijardai paviešinti kilus „Panamos dokumentų“ skandalui, tada Putinas bičiulį gyrė kaip sąžiningą filantropą.

Naujos Rusijos atakos Ukrainoje

Rusija prieš aušrą raketomis smogė Ukrainai, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą. Visoje šalyje prevenciškai ribotas elektros tiekimas. Pranešama, kad atakuota sostinė, taip pat antras pagal dydį miestas – Charkivas, Odesos uostamiestis – iš viso dešimt sričių. Raketoms pataikius į gyvenamuosius namus, Lvivo srityje žuvo mažiausiai penki civiliai, Chersone – trys, o Dnipre – vienas. Maskva tvirtina atakoms panaudojusi hipergarsines raketas „Kinžal“.

Sakartvelas atsisako „užsienio agentų“ įstatymo

Sakartvelo valdančiajai partijai pranešus, kad atsisakoma prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, opozicija žada tęsti protestus. Teigiama, kad jie vyks, kol valdantieji nesuteiks aiškių garantijų, kad šalis laikosi provakarietiško kurso, taip pat kol nebus paleisti per mitingus sulaikyti asmenys.

Dalia Štraupaitė šalinama iš rinkimų

Visagine iš antro turo merų rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija šalina Dalią Štraupaitę. Toks sprendimas priimtas gavus Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą, kad „Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė Dalia Štraupaitė, nuteista dėl piktnaudžiavimo tarnyba, negali būti renkama į meres.
Pirmajame ture Visagine Štraupaitė liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo. Po VRK nutarimo, su Galaguzu antrajame ture varžysis Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas.

Rinkimų drama Anykščių rajone

Jeigu teismas nepanaikins VRK sprendimo, iš rinkimų bus pašalintas ir daugiausia anykštėnų balsų pirmajame ture surinkęs valstiečių kandidatas Kęstutis Tubis. Buvęs Anykščių meras praėjusį mėnesį teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. VRK sako, kad patikslinimą, jog Tubis negali dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir valstybės politiku, iš teismo gavusi likus dviem dienoms iki rinkimų. Pagal rinkimų kodeksą, tai per mažai laiko išbraukti kandidatą.

Taigi, jeigu teismas neprieštaraus ir Tubis bus pašalintas, antrajame ture vietoj valstiečių kandidato varžysis trečioje vietoje likęs dabartinis meras konservatorius Sigutis Obelevičius ir antroje vietoje pagal rinkėjų balsus esantis socialdemokratas Dainius Žiogelis.

Painiavą pašalinus kandidatus po rinkimų aptaria VU Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.

Vilniaus rajono komisijose – LLRA-KŠS įtaka

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Vilniaus rajone rinkimų komisijose didžiąją dalį sudaro žmonės, siejami su rajoną ilgus metus valdančia partija. Taip vyksta todėl, kad partijos dalijasi žmonėmis ir tai pripažįsta patys politikai. Dėl to komisijose gali būti neužtikrinamas rinkimų skaidrumas.

Ved. Rasa Tapinienė.