Istorinė Bideno kelionė į Europą
Šią savaitę minėjome liūdną jubiliejų. Vasario 24-oji buvo diena, kuri žymėjo karo Ukrainoje metines. Praėjus metams, atsilaiko ne tik Kyjivas, bet ir pasaulio demokratijos, antrąkart per mažiau nei metus lankydamasis Varšuvoje paskelbė Amerikos prezidentas. Joe Bideno kalba Lenkijos sostinėje tapo atsaku agresoriaus šią savaitę pakartotiems melams, esą Rusija karo nepradėjo. O Amerikos prezidento susitikimas su NATO Rytų flango narėmis įvyko, kaip tik tada, kai Kinijos užsienio politikos vadovas vienam po kito rankas spaudė Kremliaus pareigūnams.
Vakarų atsargos generolai įspėja: sąjungininkų kariuomenės ir gynybos pramonė turi ruoštis plataus masto konfliktui
Prieš metus, būgštaujant dėl Rusijos invazijos, karybos ekspertai prognozavo, kad Maskvos operacijai prasidėjus, jos lėktuvai karaliaus Ukrainos danguje. Po metų dėl Ukrainos oro erdvės tebevyksta mūšiai, o kur kas plačiau naudojami dronai. Prasidėjus invazijai taip pat būgštauta, kad Ukraina atsilaikys vos kelias dienas ar savaites, bet Rusijos puolimas pakriko, o Kyjive likęs Volodymyras Zelenskis tapo informacinio karo lyderiu.
Nors Scholzas pagaliau rodo ryžtą, Vokietijos visuomenė vėl ima dvejoti: daugėja pasisakančiųjų prieš ginkluotės tiekimą Ukrainai
Karo metai Europai padovanojo terminą „zeitenwende“ – vieną vokiškų žodžių, apimančių tiek daug, kad sunku išversti. Tai –epochos lūžis, laikų pasikeitimas, ir rytoj – lygiai metai nuo Olafo Scholzo kalbos Bundestagui, kad pasaulis nebebus toks, koks iki tol. Svarbiausiai Europos šaliai tai reiškė sunkų iliuzijų atsikratymą. Per metus žlugo dešimtmečius puoselėtos viltys pakeisti Rusiją, o gal ir Kiniją, plėtojant prekybą. Vokietija suprato, kad dujotiekiai iš Rusijos buvo ne tik verslas. Kad norint taikos, reikia deramai finansuoti gynybą. Kad be Amerikos niekas Europos neapgins. Vokietijos vadovai pripažįsta: daro tai, kas prieš metus atrodė neįsivaizduojama – tapo svarbiausia ginklų Ukrainai tiekėja Europos Sąjungoje, atsisakė rusiškų dujų ir jau pastatė suskystintųjų dujų terminalų, pradeda klausyti Baltijos šalių.
Stoltenbergas: Rusija meta karius prieš Ukrainos gynybos linijas, kaip nematėme nuo pat I pasaulinio karo laikų
Liepą Vilniuje vyksiantis Aljanso viršūnių susitikimas bus itin svarbus rytinio flango šalims ir Ukrainai, išskirtiniame interviu LRT sako NATO generalinis sekretorius. Anot Jenso Stoltenbergo, susitikime tikimasi pasiekti, kad šalys gynybai turėtų skirti mažiausiai du procentus nuo bendrojo vidaus produkto, taip pat patvirtinti atnaujintus regioninius planus, kuriais bus reikšmingai sustiprintas Baltijos šalių gynyba.
Rusijos branduolinio šantažo ypatumai
Kalbėdamas federacijos susirinkime šįkart Vladimiras Putinas branduoliniu smūgiu negrasino, bet šantažo neatsisakė. Rusija stabdo dalyvavimą branduolinių ginklų ribojimo sutartyje, trumpai vadinama „naujoji START“, kurią Maskva su Vašingtonu pasirašė 2010 metais. Tai didžiausias įtampos eskalavimas nuo karo Ukrainoje pradžios, sako vieni analitikai.
Kiti pabrėžia – Rusijos akibrokštas atspindi Kremliaus santykių su Jungtinėmis Valstijomis ir apskritai Vakarais būklę, ir START sutartis jų nepagerintų. Treti Putiną vadina branduoliniu smurtautoju: pasitraukti iš START sutarties – jo branduolinio smurto dalis, nes Putino išsakytus priekaištus galima išspręsti ir dalyvavimo sutartyje nestabdant.
Bakas apie VSD sekimo skandalą: gal prezidentas ir norėtų, kad tai būtų pasaka, bet ji gana grėsminga
Istorija, kuri aprašoma šį mėnesį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ turi turėti tęsinį Seime, sako Seimo pirmininkė Premjerei taip pat kyla klausimų, bet, jos manymu, atsakyti gali ne vien Seimo tyrimo komisija. Dabar jau buvęs žvalgybos pareigūnas žurnalistams liudija, kad Valstybės saugumo departamento vadovybė, nusižengdama įstatymams, davė žodinius nurodymus atlikti tada dar tik kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimą. Istorija ne nauja, dar 2019-aisiais šis, tada aukštas pareigas saugumo departamente ėjęs pareigūnas, jau buvo kreipęsis į Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.
Per Lietuvą važiavo trąšos iš Baltarusijos gamyklos, kuriai taikomos sankcijos: kas ką žinojo ir ko nežinojo?
„Lietuvos geležinkelių“ Verslo atsparumo direktorius sako nuo sausio žinojęs apie schemas, kaip bandoma apeiti Europos Sąjungos sankcijas jau metus taikomas Baltarusijos „Grodno Azoto“ gamyklai. Muitinė skelbia, kad ir ikiteisminis tyrimas pradėtas sausį. Tačiau milžiniški kroviniai sustabdyti tik po to, kai vagonus nufilmavo žurnalistai. Seimo opozicijos atstovai kelia susisiekimo ministro atsakomybės klausimą, kiti politikai ragina atidžiau pasižiūrėti į „Lietuvos geležinkelius“. Prezidentas sako, kaltos skylėtos Europos Sąjungos sankcijos.
Ved. Nemira Pumprickaitė.
Kitos nuorodos: