Dar vis atsiranda naujų faktų susijusiu su Sausio 13 įvykiais – tą naktį budėjęs žurnalistas Modestas Patašius išsaugojo įdomų realiktą: kolegų ranka rašytus raštelius ar oficialius dokumentus, kuriuos skaitė tiesioginio eterio metu.
„Paskutinė eteryje pasirodė E. Bučelytė, ir kai pradėjo sakyti, kad girdisi šūviai, kad mes užsirakinę sėdim, tada supratom, kad tikrai kažkas ne taip“, – prisimena žurnalistas. „Supratau, kad jie tas duris išlaužė, įėjo į studiją ir nušovė E. Bučelytę. Po to aš jos atsiprašiau“.
„Gavom racijas iš Geležinkelio stoties, o postai buvo išstatyti ąžuolyne. Pravažiavo tie vyrukai su vadinamom aukštom antenom, bet daugiau nieko, laimingai baigėsi“, Sausio 13-osios įvykius prisimena restauratorius, priklausęs „Mirtininkų būriui“, Kostas Bielys. „Mūsų uždavinys buvo užlaikyt juos kuo ilgiau ir neprileisti prie ryšininkų, be ginklų be nieko. Sąmoningai, nes ginklas ginklą provokuoja“, to meto įvykius prisimena restauratorius, priklausęs „Mirtininkų būriui“ Kostas Bielys.

Kauno valstybiniame Kauno teatre vieši svečias iš Austrijos – režisierius Artūras Valudskis. Prieš daugiau nei 30 metų A. Valudskis įkūrė pogrindinį eksperimentinį teatrą, viename iš Kauno senamiesčio rūsių, čia buvo pastebėtas Jono Vaitkaus ir pakviestas studijuoti režisūros Muzikos ir Teatro akademijoje režisūrą. Valudskis Austrijoje ne tik stato spektaklius, kuria scenografiją, bet ir puikiai dainuoja, sau pritardamas fortepijonu. „Būdavo siaubas kažkoks, turi grot pianinu, po pamokų. Žiūri pro langą, vaikai žaidžia, o tu negali žaisti. Tikrai labai nekenčiau pianino, net pabėgau, slėpiausi visą savaitę, miegodavau traukinių stoty, pirmi žili plaukai pasirodė, kai man buvo 10 metų“, – juokiasi režisierius, beje, į teatrą pakvietęs ką tik baigusį studijuoti Juozą Statkevičių. „Man teatras – iš nematomo padaryti matoma, iš nieko padaryti kažką. Taip aš priėjau prie tokio minimalismo, kad mano scenografiją sudaro 4 kėdės ir stalas. Tik tiek“, – pasakoja A. Valudskis.

Jūsų laikas 450: poetė ir dramaturgė Daiva Čepauskaitė ir karo sąsiuviniai. „Mūsų baletorija „Sutartis” buvo triologijos dalis. Bandžiau įsivaizduoti kas tas miesto žvėris, improvizavau šia tema, bandžiau įsivaizduoti, kad tai kažkokia miesto energija. Kūriau libretą gan abstraktų, bet iš tikrųjų aš turėjau visą krūvą istorinių knygų ir metraščių , tyrinėjau kaip tas miestas istoriškai vystosi“, – apie „Kaunas 2022“ triologijos baletoriją pasakoja D. Čepauskaitė. „Ką dabar rašau? Eilėraščius apie karą. Nors daug kas kalba, kad tai jau yra mada ar pigus populiarizmas, aš rašau todėl, kad man skauda, net neįsivaizduoju apie ką daugiau kalbėti ir kokia dar poezija paveiki šiuo metu“, sako poetė ir dramaturgė.