Milžinišką NATO paramą Ukrainai stabdo Vokietija: vienintelė delsia perduoti ilgai lauktus tankus

Nuo modernios oro gynybos ginkluotės iki geriausių pasaulyje artilerijos sistemų – Vakarų šalys šią savaitę paskelbė virtinę milžiniškų karinės paramos paketų Ukrainai. Danija Ukrainai sutiko perduoti visas 19 turimų „Caezar“ savaeigių artilerijos sistemų. Švedija – savo legendinę „Archer“. Vien nedidukės Estijos parama jau prilygsta 1% šalies BVP, Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės į Ukrainą siunčia šimtus šarvuotų kovos mašinų, priešlėktuvinių ginklų, kulkosvaidžių, raketų ir amunicijos, vertinamos milijardais eurų. Jungtinė Karalystė žengė dar toliau ir tapo pirmąją šalimi į mūšį dėl Ukrainos laisvės siunčianti 14 „Challanger“ tankų. Tikėtasi, kad tai taps paspirtimi Londono pėdomis žengti ir kitoms šalims, ypač Vokietijai. Jos rankose – sprendimas dėl Ukrainos ilgus mėnesius prašomų „Leopard“ tankų. Nepaisydamas spaudimo, Berlynas nenusileido. Ramšteine, kur susirinko 50-ties Ukrainą ginklais remiančių šalių atstovai, naujasis Vokietijos gynybos ministras pareiškė, kad sprendimui reikia daugiau laiko. Tik laiko nėra, kai Rusija, pasak NATO kariškių, ruošiasi naujam puolimui.

Nelaimingų įvykių serija Ukrainai: susprogdintas daugiabutis, nukritęs sraigtasparnis ir nusvertos rankos Ramšteine

Ukraina nesulaukė gerų žinių iš Ramšteino, o Dnipre praėjusį šeštadienį į daugiabutį pataikė Rusijos raketa ir pražudė 45 žmones, bet jos sprogimo banga jautėsi net kelias šios savaitės dienas ir pasiekė sostinę Kyjivą. Pareiškęs, kad raketa ant namo nukrito po to, kai ją numušė oro gynyba, pasitraukti turėjo Ukrainos informacinio karo žvaigždė Oleksijus Arestovyčius. Trečiadienį jo atsistatydinimą užgožė kita netektis – sraigtasparnio avarijoje žuvo vidaus reikalų ministras, pirmasis viceministras ir ministerijos valstybės sekretorius.

Pagrindinė sunkmečio priežastis – ekonominė nelygybė: vos 1% žmonių valdo dukart daugiau turto nei likusi populiacija

Pasaulio ekonomikos forumas Davose šiemet ir vėl subūrė galingiausius bei turtingiausius spręsti pasaulio problemų. Daugybėje frontų užgriuvęs sunkmetis jau kurį laiką vadinamas „polikrize“, o viena pagrindinių susiskaldymą skatinančių problemų ekspertai vadina ekonominę nelygybę. Pandemijos laikotarpis bedugnę tarp turtingiausių ir labiausiai nepasiturinčių dar labiau pagilino. Tą sako ir prieš Davoso forumą ataskaitą paviešinusi nevyriausybinė organizacija „Oxfam“. Jos teigimu, šiuo metu vos procentas pasaulio turtingiausiųjų sukaupę du kartus daugiau turto nei likę 99 procentai. Organizacija ragina vyriausybes įvesti didesnius mokesčius korporacijoms, kad iki dešimtmečio milijardierių sumažėtų bent perpus. Priešingu atveju, atskirtis tik dar labiau gilins demokratijų susipriešinimą ir kurs terpę sąmokslo teorijoms.

EK pastebi, kad regioninė atskirtis Lietuvoje – viena didžiausių Europoje: aiškiai matosi dvi valstybės

Europos Komisija skelbia, kad Lietuvos regionuose darbo jėgos mažėja kone sparčiausiai Europoje. Sociologai sako, kad procesas visiškai natūralus, visame pasaulyje žmonės migruoja į didesnius miestus, kraustosi ten, kur gauna didesnes algas ir geresnes sąlygas. Vis dėlto norint sumažinti regioninę atskirtį reikalingos labai didelės investicijos. Investuoti į atskirties mažinimo projektus jau šiemet ketina ir pati Europos Komisija.

Paukštys apie Taivano lustus Lietuvoje: reikia suprasti, kad mes gauname žąsį, kuri deda auksinius kiaušinius

Trys susitarimai su Taivanu – reikšmingi šios savaitės įvykiai Lietuvos ekonomikai. Taivano fondas 3,5 milijono eurų investuos į biotechnologijų startuolį „Oxipit“, suteiks 8 milijonų paskolą saulės modulių gamintojai „SoliTek“, Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas pasirašė 14 milijonų eurų vertės sutartį su daiktų interneto prietaisų projektuotoja ir gamintoja „Teltonika“. Apie tai išsamiau pasakoja pačios „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys.

Sužaloti mažamečiai rodo Vaiko teisių apsaugos sistemos spragas: nėra sklandaus institucijų bendradarbiavimo

Vienas po kito rezonansiniai įvykiai artimoje aplinkoje – mergaitės iš Raseinių daugybiniai sumušimai, vos kelių dienų kūdikio nužudymas – paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją aiškintis, ar veikia prieš kelerius metus pakeista Vaiko teisių apsaugos sistema. Paaiškėjo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba per mažai dalyvauja teikiant pagalbą vaikams ir šeimoms, nėra sklandaus institucijų bendradarbiavimo. Nevyriausybinės organizacijos ir politikai sako, reikia daugiau pokyčių – skirtingų sprendimų dėl paslaugų savivaldybėse, švietimo ir sveikatos bendruomenių įsitraukimo, prevencinių programų visoms šeimoms.

Italijoje sulaikytas pasiligojęs mafijos vadeiva: daliai žmonių tai tik policijos nekompetencijos įrodymas

Italijos teisėsauga suėmė ieškomiausią šalies mafijos vadeivą Mateo Mesiną Denarą. Paskutinis Sicilijos mafijos „Koza Nostra“ krikštatėvis atsakingas už sadistiškas žmogžudystes ir mirtinus išpuolius prieš prokurorus. Prieš tris dešimtmečius jis pradėjo karą prieš pačią valstybę, ir būtent tiek laiko visas pajėgas metusiai Romai prireikė jį surasti. Šalies ministrė pirmininkė vadeivos suėmimo dieną nori padaryti nacionaline atminimo mafijos aukoms diena, bet Denaro aukų artimieji neslepia, kad onkologine liga sergančio šešiasdešimtmečio suėmimas tik atspindi teisėsaugos korupciją ir neveiksnumą.

Ved. Nemira Pumprickaitė.