Lietuvos bankas šiandien paskelbė, kad infliacijos tempai pasiekė piką rugsėjį ir pradėjo lėtėti. Kitų metų vasarą infliacija turėtų tapti vienaženklė. Prognozuojama, kad vidutinė infliacija kitąmet sieks 9,5 proc. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad keičiasi infliacijos struktūra: šiemet daugiausiai įtakos jai turėjo energijos kainos, o kitąmet labiausiai veiks maisto produktų kainos, kurios per metus pabrango 35 proc.

Energijos kainos rugsėjį buvo 73 proc. didesnės nei prieš metus, o lapkritį – beveik 50 proc. Galima konstatuoti, kad energijos kainos, laikomos vienu iš svarbiausių faktorių, didinusių maisto produktų kainas, ėmė mažėti. Tačiau tai nedaro įtakos maisto produktų kainoms Lietuvoje. Infliacija mažėja, maisto produktų kainos didėja.

Kas tam turi didžiausią įtaką? Ar reikia tyrimo? Kas gali sumažinti maisto kainas ir kada tai gali nutikti?

Diskusijoje dalyvauja: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius, ekonomistas, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.

Ved. Nemira Pumprickaitė.