Antausis Kremliui: NATO pažadėjo narystę Ukrainai iškart po pergalės, kurią pasiekti pats Aljansas ir padės

Europos Komisija palaikė Lietuvos ir kitų regiono valstybių iniciatyvą ir siūlo kurti specializuotą teismą, kuris teistu Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje. NATO šią savaitę pakartojo prieš dešimtmetį duotą pažadą – durys Ukrainai atviros, bet po pergalės, kurią pasiekti padės. Vladimiro Putino tikslai užtrenkti duris Ukrainai į NATO lyg ir tolsta, dėl paramos – kiek reikės – Aljanso užsienio reikalų ministrai buvo vieningi, bet spragų rastis netruko: nederinęs su sąjungininkais Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl skambino Putinui. NATO pareigūnai sako, kad dabar parama Ukrainai ilgalaikė, tikslingesnė nei per pirmas karo savaites, bet ekspertų analizė rodo, kad dauguma Aljanso narių neišmoko karo Ukrainoje pamokų.

Dujų kainos priešina Europos Sąjungą: dėl ko nesugebama susitarti?

Diskusijos, kaip mažinti dujų kainas, toliau kelia galvos skausmą Briuselio technokratams. Reikėjo daugybės diskusijų ir susitikimų, kad Europos Komisija pagaliau pasiūlytų viršutinę ribą dujų kainoms, kaip prašė dauguma Bendrijos šalių. Tik paaiškėjo, kad pasiūlytas išsigelbėjimas nebūtų padėjęs net rugpjūtį, kai kainos buvo pakilusios į kosmines aukštumas. Derybos tiek išsitęsė, kad dalis ekspertų paprasčiausiai nebemato prasmės jas tęsti. Kiek labiau pasisekė su naujais ribojimais rusiškai naftai. Didžiojo septyneto šalys sutarė imtis priemonių, kad tanklaiviai negalėtų gabenti rusiškų dujų, jeigu jų vertė viršys 60 dolerių už barelį.

Ekspertas, įvertinęs šalies savireklamos bėdas: Lietuva, kaip valstybė, nėra savęs apmąsčiusi

Britų dienraštyje „Financial Times“ pasirodžiusiais straipsniais apie Lietuvą suskubo dalytis valdžios institucijos ir paskirti politikai, džiaugdamiesi Lietuvai skirtu dėmesiu. Tik paaiškėjo, kad už tokį dėmesį Lietuva pati ir susimokėjo. Vieni sako, nusipirkti dėmesį šaliai – normali valstybių praktika. Kiti – kaltina žmonių mulkinimu. Seimo narė Agnė Širinskienė netgi kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama įvertinti, ar, prasidėjus savivaldos rinkimų kampanijai, toks apmokėtas turinys nepažeidžia rinkimų finansavimo bei politinės reklamos nuostatų. Tai ne pirmas kartas, kai šalies ar institucijų savireklama tampa krize. Reklamos specialistai sako, vis užlipama ant to paties grėblio, nes Lietuva iki šiol nėra savęs atradusi.

Majauskas: turėjau prezidento palaikymą į Europos Audito rūmus, bet neturėjau Vyriausybės palaikymo

Mykolas Majauskas šią savaitę dar išsaugojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas, tačiau iš partijos, Priežiūros komiteto sprendimu, pašalintas, nes nepakluso partijos įpareigojimui neteikti ir nepalaikyti iniciatyvų biudžetui, kurios nėra suderintos su ministrų kabinetu. LRT „Savaitėje“ – Mykolas Majauskas.

Eilių problema: Ligonių kasa žada reformuoti įkainius, bet tam gali tekti didinti įmokas į PSD

Dar 2018-aisiais Valstybės kontrolė ragino sveikatos apsaugos sistemos strategus pagaliau reformuoti sistemą, prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo įstatymo pataisas, kurios numatė patekimo pas gydytojus terminus: šeimos gydytojas privalo priimti per 7 dienas, specialistas – per 30. Įstatymas neatšauktas, terminai galioja, tačiau jų niekas nepaiso. Valstybinių ligonių kasų duomenimis, ilgiausios eilės šalies ligoninėse pas hematologus – daugiau nei mėnesį laukia du trečdaliai ligonių. Per mėnesį neįmanoma patekti ir pas kardiologus, gastroenterologus, odontologus, reumatologus, įvairių specialybių chirurgus. Ta pati Ligonių kasa skelbia, kad kai kurių paslaugų tenka laukti net dvejus metus. Medikai teigia, kad sveikatos sistema dėl ydingo finansavimo orientuota ne į gydymą, o į finansus. Negavę paslaugų valdiškoje gydymo įstaigoje, žmonės ieško pagalbos privačiose klinikose ir už tai moka nemažas sąskaitas. Valstybinė ligonių kasa tikina planuojanti perskaičiuoti įkainius už teikiamas paslaugas. Jie įsigaliotų 2024-aisiais, tačiau reikės mažiausiai 100 mln. eurų, gali būti, kad bus nuspręsta didinti mokesčius.

Kinijoje – „nulinio COVID-19“ aklavietė: kaip apgręžti politiką, žlugdančią gyvenimus ir ekonomiką?

Kinija ilgai didžiavosi nulinio COVID-19 politika. Ir dėl to, kad oficialus mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios perpus mažesnis negu Lietuvoje. Ir to, kad pasauliui parodė, kaip komunistinis valdymas pranoksta vakarietiškąjį chaosą. Bet, kai pasaulis susigyveno su pandemija, Kinija liko vienintelė, problemą sprendžianti masiškai testuodama ir uždarydama gyventojus. Antai pavasarį dviem mėnesiams uždarytas 25 milijonų Šanchajus. Bet pyktis sprogo, kai Urumčio mieste sudegė dešimt žmonių, uždarytų karantinui. Per dešimtis miestų ir universitetų prieš savaitę nusirito nematyti protestai – maži, bet drąsūs, net su skanduotėmis prieš partiją ir jos vienvaldį lyderį Xi Jinpingą. Ilgai jie netruko, bet ir valdžia stulbinamai atsitraukė, net jei kaltino ne Xi politiką, o pernelyg uolų jos vykdymą. Naikinami ribojimai, laisvinamos taisyklės, nebegąsdinama viruso grėsme, atnaujinamas skiepijimo vajus. Bet neaišku, ar tai grąžins ramybę, ir ar nekils protrūkių, kai mirs daug žmonių, o ekonomiką teks dar tvirčiau uždaryti.

Kalėdų laukimas Ukrainoje: eglutės taip pat stovės, bet neapšviestos

Europai svarstant, ar nereikės gelbėti energijos pritrūkusių Bendrijos narių, miestuose sužibo kalėdinės dekoracijos. Egles įžiebiantys merai ar valstybių vadovai siunčia žinią, kad vienybė ir šviesa nugalės tamsą. Joje sukaustytas Kyjivas irgi ruošiasi Kalėdoms – eglės stovės neapšviestos, bet pavogti Kalėdų Putinui Ukrainos valdžia sako neleisianti. Invazija Ukrainos stačiatikius dar kartą paskatino svarstyti, kaip atsiriboti nuo proputiniškos Rusijos stačiatikių bažnyčios. Ukrainos stačiatikiai, Kalėdas šimtmečius šventę pagal Julijaus kalendorių sausio septintąją, dabar jas leisis minėti ir gruodžio dvidešimt penktąją.

Ved. Nemira Pumprickaitė.