Cukrus ir aviacija: visiškai skirtingos, bet Lietuvą tarpukariu auginusios sferos

Aviaciją ir cukrų sulipdėme į vieną pasakojimą, bet tarpukariu ir viena, ir kita buvo ekonomiškai reikšminga ir svarbu. Cukriniai runkeliai buvo nauja kultūra Lietuvai, pradėti jie auginti tik apie 1920-uosius,o 1931-iais jau pastatytas pirmasis Marijampolės cukraus fabrikas. Jis veikė itin pelningai, po jo statyti kiti. Cukrus gamintas uždaru ciklu – nuo žaliavos iki galutinio produkto. Aviacija Lietuvoje prasidėjo irgi tuojau po nepriklausomybės. Tuomet turėjome 8 skolintus lėktuvus ir tiek pat svetimtaučių pilotų. Per du tarpukario nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos aviacija padarė milžinišką šuolį, o Antano Gustaičio sukonstruoti kariniai, žvalgybiniai lėktuvai, bombonešiai buvo pasaulinio lygio ir Lietuvos karinę aviaciją pavertė moderniausia kariuomenės rūšimi. Tuomet turėjome 120 modernių lėktuvų ir tiek pat puikiai parengtų pilotų.

Každailiai – Jurų muziejaus įkūrimas, Lietuvos simbolika ir kalėjimu baigęsis ryžtas

Papasakosime dar vieną istoriją apie neeilinę šeimą – Každailius. Brolius Aloyzą ir Arvydą, jaunesniosios kartos vyrus Daumantą, Vykintą, dukterį Agnę. Aloyzas ir Arvydas jau paauglystėje žinojo – jie paženklinti tėvo tremties, ne viskas bus pasiekiama, bet jie ir nesiekė sočios buities. Aloyzas įsimylėjo jūrą ir istoriją, taip sukūrė Jūrų muziejų ir tapo jo vadovu. Arvydas pasirinko grafiką ir sukūrė galybę Lietuvos heraldikos ženklų, dėjo šios srities pagrindus. Daumantas - Simonas taip bodėjosi gyvenimu SSRS, kad būdamas 17 bandė pabėgti per sieną į Turkiją. Šiandien jis – knygų apipavidalintojas, kaip ir Agnė, deja, tragiškai žuvusį. Vykintas – žinomas animatorius Švedijoje, apdovanotas pasaulinės reikšmės prizais.

Estiškas išsilavinimas – bilietas į laisvę: kodėl mokslas Estijoje buvo gausiai paklausus?

Dabar tai skamba keistai: sovietmečiu buvo tokių profesijų, kurias lietuvaičiai galėdavo įsigyti tik Estijoje. Šiandien kyla klausimas kodėl? Keista, kad svetur? Arba, kodėl būtent Taline ir Tartu? Ogi todėl, kad tik ten buvo rengiami juvelyrai, meninės odos meistrai ir sporto medikai. O Lietuvos studentai į Estiją vykdavo kaip į tokį beveik užsienį Dabar tai skamba keistai: sovietmečiu buvo tokių profesijų, kurias lietuvaičiai galėdavo įsigyti tik Estijoje. Šiandien kyla klausimas kodėl? Keista, kad svetur? Arba, kodėl būtent Taline ir Tartu? Ogi todėl, kad tik ten buvo rengiami juvelyrai, meninės odos meistrai ir sporto medikai. O Lietuvos studentai į Estiją vykdavo kaip į tokį beveik užsienį – plačiai sklido kalbos apie tenykščius barus su varjete, prabangius viešbučius, pilnus įsilinksminusių suomių ir tik per sąsiaurį kvėpuojantį vakarų pasaulį. Apie tai, kokios buvo studijos Estijoje, kalbamės su jas baigusiais plačiai sklido kalbos apie tenykščius barus su varjete, prabangius viešbučius, pilnus įsilinksminusių suomių ir tik per sąsiaurį kvėpuojantį vakarų pasaulį. Apie tai, kokios buvo studijos Estijoje, kalbamės su jas baigusiais.

Ved. Saulius Pilinkus.