Vaidybiniame filme atsiremiama į valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) istoriją, bylojančią apie lietuvių liaudies kūrybines jėgas, nenuolankumą ir nesunaikinamas viltis. Strazdelio paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės, čia transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Sceninio kūrinio metafora, bylojanti apie individo ir dogmos tragišką priešpriešą, buvo slaptas ženklas auditorijai, tuo metu jau gyvenusiai permainų nuojauta. Scenarijaus autorius – Jonas Vaitkus, režisieriai – Jonas Vaitkus ir Romualdas Gudas.