1862 metų spalis. Lietuvos, Gudijos ir Lenkijos teritorijoje slaptai ruošiamasi sukilimui prieš Rusijos imperiją. 1862 m. rudenį revoliucinio-demokratinio laikraščio „Mużyckaja prauda“ redaktoriai, Konstantinas Kalinauskas ir jo bendraminčiai, parengė, tačiau neišleido laikraščio numerio, kuriame skaitytojams primena jų kilmę. Tekste buvo žodžiai: „Mūsų žemė nuo neatmenamų laikų vadinama lietuvių, o mes – lietuviais“. Ekspertizė patvirtino: tai rašė ne Kalinausko ranka. Mokslininkai teigia: 1862 m. spalį, kai Kalinauskas atsisakė leisti šį laikraščio „Mużyckaja prauda“ numerį, jam gimė mintis, kad visa šalis, kurioje gyvena baltarusiškai kalbantys žmonės, vadinsis Baltarusija.

Prahoje Pranciškus Skorina pradėjo spaustuvininko kelią. Vilniuje jis net sukūrė asmeninį darbą, – rinkinį „Mažoji kelionių knygelė“. Tačiau Pranciškaus Skorinos knygų beveik nebeliko nei Prahoje, nei Vilniuje. Tai vyko todėl, kad jos buvo aktyviai skaitomos ir nusidėvėjo, mano Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai.

Praha didžiausias Čekijos miestas, valstybės sostinė. XIV a. Praha tapo vienu svarbiausių Vidurio Europos ekonominių, politinių ir kultūrinių centrų. 1348 m. čia įkurtas universitetas. Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo universiteto įkūrimo, 1397 m. lapkritį, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos žmonos karalienės Jadvygos rūpesčiu pradėjo veikti Collegium Lithuanicum - Lietuvių kolegija. Čia galėjo mokytis, gyventi ir gauti finansinę pagalbą teologijos studentai iš LDK. Praėjus penkiems šimtams metų po Lietuvių kolegijos Karolio universitete įkūrimo savo žinias čia tobulino vienas lietuvių tautinio judėjimo lyderių, Lietuvos valstybingumo tėvas daktaras Jonas Basanavičius.

Ved. Siaržuk Haurylenka.