Kaip sena virsta nauju: kolegijos dizaineriai ir iš ekologinio tvarumo gimęs nepailstamas kūrybingumas

“Taip, drabužius dėvime, o ne nešiojame, o kai nusidėvi – perdarome į ką nors naujo ir netikėto”, – sako Kauno kolegijos mados ir dizaino studijos dėstytojos. Pelėdų kalnas, Mackevičiaus gatvė. Aprangos projektavimo paskaita. Būsimoms dizainerėms išmokti siūti – privaloma. „Atsimenu, kai pati buvau studentė, atėjau visiškai nemokėdama siūti ir man atrodė kokia nesąmonė, aš gi atėjau kurti rūbų, o ne būti siuvėja. Tik paskui supratau, kad jei negali įgyvendinti savo idėjų, tampi įkaitas savo idėjų“, – pasakoja Kauno kolegijos menų ir ugdymo fakulteto lektorė Milda Jankuvienė. Menų akademija turi gilias tradicijas. Čia studijas baigė ne vienas garsus Lietuvos dizaineris: Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius, Kristina Kruopienytė ir kt. Daugiau nei du dešimtmečius organizuojamas tarptautinis mados šou „Apkalbos“, kuriame studentai pristato savo kurtas drabužių kolekcijas. „Rankomis austi audiniai man yra paliktas kaip kraitis ir tą kraitį aš turiu prikelti antram gyvenimui. Mano močiutė buvo siuvėja, vaikščiodavo su siuvimo mašina po kaimą, promočiutė buvo ir siuvėja, ir audėja“, – apie savo būsimą profesiją kalba studentė Ema Remeikytė. Taip pat laidoje sužinosime kaip tinkamai prižiūrėti vilną, kaip skalbti bei lyginti drabužius bei kaip juos prikelti antram gyvenimui.

Laurinavičius: Vakarai iki šiol negali pripažinti, kad dėl II-ojo pasaulinio karo Rusija atsakinga lygiai tiek pat

Jūsų laikas 450: apie karo grėsmes, valstybes agresores ir Europos reakciją. Ar matosi šviesa tunelio gale? Ką apie tai mano praeiviai Laisvės alėjoje ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Kas šiandien kelią didesnį pavojų Lietuvai – Rusija ar Kinija? „Pirmoj vietoj tikrai yra Rusija, nes akivaizdžiai rodo agresiją, o Kinija, manau, žaidžia gražius žaidimus. Taip stengiasi „neiškristi“ iš žaidimo ir nori būti viena iš pagrindinių gamintojų“, – savo nuomone dalijasi kaunietis Martynas. „Kai mes kalbame apie dabartinius santykius su Kinija – „karą“, kurį Kinija pradėjo prieš Lietuvą, ekonominį karą, bet vis tiek tai yra karas. Ir viena pagrindinių šio karo priežasčių – Klaipėdos uostas. Kai buvusi (Sauliaus Skvernelio) Vyriausybė planavo parduoti uostą. Tai, ko nori Kinija, – perimti Klaipėdos uostą, kuris yra strateginis Lietuvos saugumui“, – kalba politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Man neramu, kad pasaulis vėl, netgi kai Rusija pralaimės, gali pradėti draugauti ir padėti Rusijai. Man atrodo, kad Rusijos kraujyje yra įaugęs tas ekspancionizmas. Ir jie po kelerių metų bandys vėl“, – samprotauja kaunietis Algis. „Aš, kaip senas žmogus, esu įsitikinusi, kad viską daro pinigai. Tiek karai, tiek naftos, tiek šildymai...“, – išreiškia nuomonę praeivė Jadvyga.

Viena žymiausių Lietuvos kompozitorių Zita Bružaitė ir jos kūrybinė „giria“: kartais vos spėju užsirašyti idėjas

Svečiuose pas kompozitorę Zitą Bružaitę. Slaptais keliais į pogrindį, kuriame gimsta muzikos kūriniai. „Pradžia buvo tokia, – kilo mintis, atsisėdau prie instrumento ir vos spėjau nulėkti į savo kambarį, kad viską užrašyčiau“, – pasakoja kompozitorė Z. Bružaitė. Specialiai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymui kompozitorė sukūrė neeilinį kūrinį – baletoriją „Sutartis” . Daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų, opera, elektronika, džiazas ir Čiurlionio motyvai – visa tai prasidėjo čia, kompozitorės kūrybinėje „girioje“. O kokia buvo pati pradžia? „Viskas išaugo iš miesto segmentų, iš tokių ritminių ir žodinių ląstelienų, o po to iš jų plėtojosi muzikinis ir tekstinis audinys“, – pasakoja kompozitorė. Z. Bružaitė – viena produktyviausių ir sėkmingiausių šių laikų kompozitorių, jos kūriniai dažnai skamba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Beveik dešimtmetį dirbusi ir besimokiusi Vilniuje, vilionėms palikti gimtąjį Kauną kompozitorė niekuomet nepasidavė.