Rusų nelaisvę kentęs Mariupolio gynėjas Andrijus: kiekvieną dieną mušdavo ir tyčiodavosi, žadėdavo sušaudyti

Karys ne pagal profesiją, o iš pašaukimo. Andrijus iš Mariupolio iki plataus masto invazijos pradžios negalvojo, kad vos po kelių mėnesių jo gyvenimas, pasaulėžiūra ir planai kardinaliai pasikeis. Andrijus nori, kad pasaulis šią baisią tiesą apie karą Ukrainoje sužinotų iš pirmų lūpų, iš ukrainiečio kareivio, kuris visai tai matė savomis akimis. Kaip sako Andrijus, didžiausia problema – tai bombos. Nes rusai mėtė po kelis sprogmenis per dieną tiesiog naikindami miestą, taikius gyventojus ir kariškius. Perėjęs tiek siaubingų dalykų Andrijus vis tiek sako, jog tiesiog šią akimirką yra pasirengęs ginti savo žemę, savo miestą ir savo šeimą iki paskutinio atodūsio.

Menininkui iš Ukrainos svajonę pasiekti padėjo karas: palikome apie 700 piešinių, bet tai niekis, palyginus su gyvybe

Pasirūpinę naminiais gyvūnais, Viktoras ir jo žmona Irina išvyko tolimon kelionėn. O ši kelionė tapo ne tik išsigelbėjimu, bet ir keliu į svajonę – į Lietuvą. Ir nors Viktoras nepraranda svarbiausio dalyko – vilties, iš tikrųjų yra labai sunku suvokti rusų užpuolikų vandalizmo aktus, su kuriais teko susidurti jo gimtajam miestui. Ukrainiečių dailininkai Irina ir Viktoras Pogorielovai rudenį pagaliau pristatė savo naują, jau „lietuvišką“ įdirbį Vilniuje, Lietuvos menininkų sąjungos parodų salėje. Charkiviečių personalinė paroda tapo kultūriniu įvykiu ir tikru meniniu atsivėrimu, nepalikusiu abejingų nei tarp žiūrovų ir meno srities kolegų, nei tarp žurnalistų.

Pirmomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis sukūrė priešintis raginantį klipą: pagrindinis dėmesys Molotovo kokteiliams

„UKRAINAI REIKIA SUNKIŲJŲ GINKLŲ!“ – šis klipas buvo sukurtas pirmosiomis Ukrainos pasipriešinimo plataus masto Rusijos invazijai dienomis, kai prie Kyjivo siautė kautynės.