Kaune, Karo ligoninės gatvėje, gyvenanti Liudvika Čarneckienė saugo tarpukario Lietuvos karo gydytojo Juozo Nemeikšos autentišką butą. Akių gydytojo Nemeikšos ir jo sesers Marijos Nemeikšaitės namai tarpukariu ir po kario, buvo ne tik inteligentijos traukos centras, bet ir grįžusių tremtinių prieglobstis. Apie itin žmonių mylimą gydytoją mieste netgi sklandė posakis, kad jei prispaudė bėda – kreipkis pas Juozą Nemeikšą.

Kartu su dailininku Žmuidzinavičiumi, Nemeikša organizavo Vlado Putvinskio anūkų Giedrės ir Algio Putvių, ištremtų prie Laptevų jūros, parvežimą į Lietuvą. „Jam kažkas yra pasakę, Juozuk, kodėl tavo akys tokios liūdnos, o jis sako, kad aš kiekvieną dieną matau dar liūdnesnes akis“, – prisiminimais apie Juozą Nemeikšą dalijasi Nemeikšų vaikaitė Liudvika Čarneckienė.

Juozas Nemeikša įsteigė Lietuvos akių gydytojų draugiją, buvo vienas iš aklųjų instituto Kaune steigėjų, rūpinosi vadovėlių ir knygų leidyba brailio raštu, organizuodavo neregių koncertus, jų darbų parodas. Tuo laiku Kaune nebuvo žmogaus, nepažinojusio Juozo Nemeikšos. Šiandien į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų atkeliavo gydytojo Nemeikšos archyvas.

„Dažniausiai žmogus išeina ir iš paskos išeina jo archyvas, o čia visas archyvas ateina į muziejų ir lieka išsaugotas“, – sako muziejaus direktorius doc. Tauras Mekas.