I tema. Ukraina
Rusija Ukrainai smogė sprogstamaisiais dronais: Kyjivas kaltina ne tik Maskvą, bet ir Teheraną
Rusija šį rytą smogė Kyjivui ir kitoms Ukrainos vietovėms sprogstamaisiais dronais. Sostinėje žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar trys žmonės žuvo Sumuose. Šalies centre ir šiaurėje šimtai gyvenviečių liko be elektros. Ukraina sako numušusi didžiąją dalį nepilotuojamų orlaivių ir kaltina Iraną.
Apie rusų dronus kamikadzes – SOP atsargos karininkas Aurimas Navys.
ES įveda sankcijas Iranui: teigia, kad šalis tampa į Baltarusiją panašiu karo bendrininku
Ukrainos sostinei šįryt patyrus dronų-kamikadzių atakas, Europos Sąjunga ieškos įrodymų, kad Iranas dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą. Vakarų žvalgybos informacija rodo, kad Iranas tiekia dronus Rusijai, nors abi šalys tai neigia arba nekomentuoja. Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvaujantis Gabrielius Landsbergis teigia, kad Iranas tampa karo bendrininku – panašiai kaip Baltarusija. Iš Briuselio – reporteriai Mindaugas Laukagalis ir Justina Ilkevičiūtė.
Malinionis apie Rusijos raketų pajėgumus: jie taupo, nes karo su NATO valstybėmis atveju, pralaimėtų
Pokalbis su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu.
Šoigu dukros patėviui – raginimas pasiaiškinti dėl Lietuvos pilietybės
Po LRT tyrimų skyriaus paskelbtos informacijos, kad nesantuokinė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu nepilnametė dukra prieš trejus metus gavo Lietuvos pilietybę, Migracijos departamentas pradėjo tyrimą, ar suteikti pilietybę buvo teisingas sprendimas. Netekti Lietuvos pilietybės gresia ir mergaitės patėviui Adolfui Kaminskui. Išsamiau – žurnalistė Indrė Makaraitytė.
Politologas apie politinį Truss fiasko: ji tarsi šluba antis – nei galios, nei autoriteto
Britai atsisako mokesčių mažinimo planų. Gali būti, kad šis posūkis dar labiau susilpnins ministrės pirmininkės Liz Truss pozicijas. Tiek partijos nariai, tiek apžvalgininkai teigia, kad Truss patyrė fiasko ir prarado pasitikėjimą, todėl klausimas ne ar, o kada ji turėtų būti pakeista. Išsamiau – VU TSPMI dėstytojas Gintas Karalius.
III tema. Kinija
Nuo 1949-ųjų metų spalio 1-osios, kai Mao Dzedongas paskelbė apie Kinijos Liaudies respublikos įkūrimą, šalį valdo viena partija. Jos viršenybė yra įtvirtinta konstitucijoje. Komunistų partija Kinijoje kontroliuoja praktiškai kiekvieną šalies ir žmonių gyvenimo sritį. Kinijos komunistų partija yra didžiausia politinė partija pasaulyje. Joje – arti 100 milijonų Kinijos gyventojų – beveik 7 proc. šalies populiacijos.
Kinijos ekonomikai – sunkmetis: šalį purto kaip niekada aukšta bedarbystė bei NT krizė
Kinija lemia ekonominius sprendimus visame pasaulyje – nuo Australijos geležies kasyklų ir Vokietijos automobilių gamintojų investicijų krypties iki to, kaip sojų pupeles sodins Argentinos ir Ajovos augintojai. Su Kinijos būkle susijusi ir Jungtinių Valstijų skolinimosi politika, nes Pekinas – didžiausias Amerikos vyriausybės kreditorius. Šiandienos Kinijos problemos – ne tik pasaulio įvykiai, bet ir užsispyrusio lyderio Si požiūris į COVID-19 bei ideologinė kova su šalies privačiuoju sektoriumi.
Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vadovu Linu Didvaliu.
Ved. Rasa Tapinienė.
Kitos nuorodos: