Dėl rusų raketų Maryna neteko mamos, o pačiai teko amputuoti koją: gyvybę jai išgelbėjo iki ligoninės karučiu nuvežęs sūnus

Kovo 11-ąją Maryna laiko savo antrąja gimimo diena. Priešo sviediniui atskridus šalia jų namo, skeveldra pataikė jai tiesiai į koją. Neturėdama vaistų ir transporto, Maryna jau buvo praradusi viltį sulaukti pagalbos, bet jos sūnus Ivanas buvo nusiteikęs ryžtingai išgelbėti mamą. Į pašiūrėje surastą sodo karutį pasodino moterį ir taip nuvežė ją keletą kilometrų iki artimiausios veikiančios ligoninės. Tada moteris tarė sau – ji neturi teisės nuleisti rankų po to, kai jai pavyko išgyventi per stebuklą. Dabar svajoja, kai vairuodama automobilį sugrįš į Ukrainą ir pagaliau galės aplankyti gimtąjį Krymą, apkabinti vyresnįjį sūnų ir anūką bei toliau gyventi laisvoje Ukrainoje.

Neįgalų sūnų Lietuvoje slauganti Iryna iš Dnipro mėnesiui turi 170 eurų: baiminasi, kad netrukus neturės ir kur gyventi

Cerebriniu paralyžiumi sergantis Irynos sūnus Jevhenas ir vėl šypsosi. Čia, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos centre, jis jau spėjo priprasti. Iryna prisipažįsta, kad dažnai ją tiesiog apima neviltis. Šeima apsistojo jau antrame nemokamame būste, kurį jiems parūpino lietuviai. Tačiau netrukus ir vėl teks ieškoti namų, o pajamų – nėra. Iryna drauge su beveik pusšimčiu ukrainiečių šeimų, kurios Lietuvoje augina vaikus su negalia, dalyvauja projekte „Vienybė težydi“.

Karas sužlugdė Oleksandro svajonę įkurti nuosavą kepyklą, bet dabar jis džiaugiasi duoną gamindamas Ukrainos gynėjams

Pragyvenimo šaltiniu turėjusioje tapti kepykloje jis ne tik kepa duoną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet ir įdarbino čia be pajamų likusius tautiečius. Po truputį kepyklėlė net virsta kažkokiu persikvalifikavimo centru, nes daugybė žmonių dabar neteko darbo. Ir galbūt nauja specialybė padės jiems išgyventi sunkius laikus.