Karo žurnalistas Matonis: minomis nusėti laukai, kuriems išminuoti prireiks dešimtmečių – tai sukelia stiprų jausmą

Neseniai iš Ukrainos grįžęs karo žurnalistas, LRT PLIUS laidos „Mūšio laukas“ redaktorius Aleksandras Matonis pasakoja, ką teko matyti Rusijos agresiją patiriančioje šalyje.

Vokietijos gynybos ministrė sako, kad Rusijos sprendimas dėl dalinės mobilizacijos ir pseudo-referendumai tik paskatins stiprinti paramą Ukrainai. Bendrijos diplomatijos vadovai taip pat sako pasiruošę griežtinti priemones prieš Maskvą dėl jos branduolinių grasinimų. Prieš rytoj prasidėsiančius pseudo-referendumus Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, Maskvos pareigūnai grasina, kad aneksuotos teritorijos gali būti ginamos strateginiais branduoliniais ginklais. Tuo metu įtampai augant, Rusija ir Ukraina įvykdė vieną didžiausių apsikeitimų belaisviais nuo karo pradžios.

Masinės eilės Sakartvelo ir Suomijos pasieniuose bei protestai pačioje Rusijoje: bėgančius nuo mobilizacijos sėja panika

Ne kaimyninių valstybių pareiga išgelbėti rusus nuo Kremliaus paskelbtos dalinės mobilizacijos šalyje, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Krašto apsaugos ministro – šaukimas į kariuomenę nėra ir nebus priežastis įsileisti į Lietuvą Rusijos pilietį ar suteikti jam prieglobstį. Kiekvienas prašymas būtų nagrinėjamas individualiai. Nuo mobilizacijos bėgančiųjų nepriėmimą į Lietuvą palaiko ir dalis opozicijos.

Suomijos valdžia paskelbė, kad nuo mobilizacijos sprunkančių rusų nebepriims. Sakartvelo pasienyje nusidriekė masinės eilės, dalis Rusijos piliečių panikuoja.

Politologo manymu, protestai Irane turi per menką politinę prasmę: abejotina, kad dabartinė valdžia pasitrauks

22-ejų iranietės Mashos Amini mirtis sukėlė protestus visoje šalyje. Vadinamoji dorovės policija jauną moterį suėmė dėl esą netinkamai dėvėto hidžabo. Sulaikymo centre ji susmuko, paniro į komą ir po trijų dienų ligoninėje mirė. Pareigūnai neigia liudininkų parodymus, kad dorovės sergėtojai tvatino merginai per galvą bananu ir trankė į automobilį. Irano šiaurinėje Kurdistano provincijoje, iš kurios kilusi Amini, prasidėję protestai jau septintą dieną vilnija po šalį. Kai kurios moterys simboliškai nusikerpa plaukus ar degina hidžabus, kurie šalyje joms privalomi daugiau kaip 40 metų. Pranešama, kad per protestus mažiausiai 9 protestuotojai žuvo, šimtai sužeista ir suimta.

Plačiau apie Irano moralės policijos veiklą ir protestus Irane – VDU profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

Paragavę morkų šypsosi, gavę lapinių daržovių verkia: tyrimas parodė kūdikių įsčiose gebėjimą jausti maisto skonį ir kvapą

Naujausias tyrimas rodo, kad įsčiose esantys kūdikiai šypsosi ragaudami morkas ir verkia gavę žalių daržovių. Daramo universiteto mokslininkai 100 moterų 32-ą ir 36-ą nėštumo savaitę tyrė keturmačiu ultragarsu praėjus 20 minučių po to, kai jos prarijo tabletes su morkų arba lapinių kopūstų milteliais. Motinų, vartojusių morkų tabletes, kūdikiai šypsojosi. Gavusių kopūstų ultragarsas rodė verkiančius veidukus. Palyginti šias dvi moterų grupes su kontroline, kuri nevartojo nieko, paaiškėjo, kad reakcijai paskatinti užtenka tik nedidelio skonio poveikio. Žurnale „Psychological Science“ paskelbtame tyrime pirmą kartą pasaulyje nagrinėjama, kaip kūdikiai reaguoja į skonį ir kvapą dar negimę. Manoma, kad jie gali pajusti motinos valgomo maisto skonį įkvėpdami arba nurydami amniono – arba paprasčiau – vaisiaus vandenų skystį. Tyrimo rezultatai gali reikšti, kad mamos gali paveikti kūdikių skonį jiems dar negimus, skatinti juos maitintis sveikai ir sumažinti išrankumo maistui tikimybę. Kitaip tariant, jei prie tam tikrų skonių kūdikiai pripras dar gimdoje, mielai juos norės ragauti ir gimę.

Apie tai plačiau pasakoja Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas.

Rajonuose – nerimas dėl sveikatos reformos: kyla problemų dėl specialistų skaičiaus ir pacientų pavežėjimo

Dauguma rajonų gydymo įstaigų sveikatos reformos laukia su nerimu. Dalis jų nenori atsisakyti chirurgijos ir reanimacijos skyrių ir sako, kad pertvarka tik dar labiau nutolins sveikatos paslaugų prieinamumą. Tačiau ligoninių vadovai pripažįsta, kad kol kas sunkiai sekasi spręsti medikų trūkumo bei pacientų pavėžėjimo problemas.

Ved. Rasa Tapinienė.