Visagino kultūros centro direktorius, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas apie nepilnaverčiai išsivysčiusį šalies politinį sluoksnį: „į politiką ateina asmenys iš totalioje kultūrinėje atskirtyje gyvenančių Lietuvos regionų. Tai yra žmonės, kurių gyvenime nenutiko dalis to, ką turi išsivysčiusio Vakarų pasaulio politikai. Deja, bet mūsų valdančiųjų supratimas apie kultūrą yra siauras, lėkštas ir labai iškreiptas. Kai išgirstate frazę, raginančią nepainioti kultūros ir politikos, reiškia, kad sakantis dažniausiai būtent tą ir daro. Nes nepainiokim, bet… skleiskim sovietinės liaudies, sovietinės draugystės ar rusų imperinių viršenybių idėjas. Todėl kultūrą vadinu gebėjimo kritiškai mąstyti šaltiniu. Norėčiau mūsų visai visuomenei užtikrinti galimybę pilnaverčiai dalyvauti kultūrinėse veiklose.”

Kodėl vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šokio kritikas siekė supažindinti postsovietinę visuomenę su šiuolaikinio šokio pasauliu? Kokius išbandymus teko patirti įgyvendinant unikalios erdvės, skirtos scenos menų iniciatyvoms, „Menų spaustuvės“ įkūrimą? Kokių profesionaliosios kultūros reiškinių visiškai neturime Lietuvos regionuose, visus šalies Nepriklausomybės dešimtmečius gyvenančius absoliučioje kultūrinėje atskirtyje?

Apie politikų sluoksnyje dominuojantį žemo lygio supratimą apie kultūrą, išlikusias postsovietines „vertybes“ ir pavojų ateities visuomenei pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, lietuvių šokio kritiku, kultūros vadybininku Audroniu Imbrasu.

Ved. Karina Metrikytė