Navys: dar ir LDK karvedžiai sakė, jog reikia mušti priešą, kai jis bėga

Sutriuškinimas prie Charkivo padarys reikšmingą įtaką Rusijos operaciniams planams bei pakirs ir taip kritusį okupantų karių pasitikėjimą Maskvos karine vadovybe, skelbia Jungtinės Karalystės žvalgyba. Ukrainos gynybos ministras teigia, kad atkovotose teritorijose dar reikės įsitvirtinti, tačiau pergalės nuotaikas temdo Putino kerštas – raketų smūgiai civilinei infrastruktūrai sutrikdė elektros tiekimą Ukrainos šiaurės rytuose. Tuo metu Kyjivas skelbiasi prie Chersono atkovojęs 500 kvadratinių kilometrų. Įspėjame, kad kai kurie reportažo vaizdai gali sukrėsti.

Plačiau apie situaciją Ukrainoje pasakoja specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys.

Ekonomistė: norėtųsi, kad ir toliau galėtume tęsti įspūdingą ekonomikos sprintą

Finansų ministerija teigia, nors antroje metų pusėje ekonomika augo lėčiau, metinis BVP šiemet augs 1,6 procento. Kitąmet numatomas beveik 1,5 procento BVP augimas. Atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje teigiama, jog numatoma, kad nedarbo lygis šiemet mažės iki 6,3 procento. Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks beveik 18 procentų, tai yra dviem procentiniais punktais daugiau, nei manyta birželį. Pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks aukštos energijos išteklių kainos. Nurodoma, kad išaugusi infliacija šiemet neigiamai veiks perkamąją gyventojų galią.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet ir kitąmet iš įvairių fondų ketina skirti apie milijardą eurų verslui finansuoti. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, lėšos bus skiriamos trims prioritetinėms kryptims: inovacijoms ir verslo investicijoms, ekonomikos transformacijai į neutralią klimatui bei verslo ir valstybės skaitmeninimui. Verslo atstovai sako, priemonės neblogos, tobulintinos, tačiau skirtos ateičiai, o pagalbos reikia dabar.

Plačiau ekonomikos aktualijas Lietuvoje apžvelgia „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.

Elžbietos II mirtis pakurstė Tautų Sandraugos šalių diskusijas apie atskiras respublikas: kas keisis?

Karalienės mirtis gali sumažinti britų monarchijos įtaką 14-oje Tautų Sandraugai priklausančių šalių, kuriose valstybės galva vietoj motinos tapo Karolis III. Pirmoji apie siekį surengti referendumą dėl pasiskelbimo respublika pranešė Karibų jūros regiono šalis Antigva ir Barbuda. Buvusi britų kolonija nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės gavo daugiau kaip prieš 40 metų. Šalies premjeras teigė, kad referendumas planuojamas per ateinančius trejus metus. Pernai kita Karibų šalis – Barbadosas nutraukė paskutinius imperinius ryšius su Britanija, pasiskelbdamas respublika. Tai buvo pirmas kartas per beveik tris dešimtmečius, kai šalis nusprendė atstatydinti Didžiosios Britanijos monarchą iš valstybės vadovo pareigų. 1992 m. taip pasielgė Mauricijaus sala. Abi šalys toliau išliko Tautų Sandraugos dalimi.

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern mano, kad šalis dar jos gyvenimo metais taps respublika. Elžbietos II mirtis ir čia pakurstė diskusijas, ar šaliai atėjo laikas nutraukti ryšius su monarchija. Anot premjerės, Naujosios Zelandijos žmonės niekada nejuto, jog tai „skubus“ klausimas. Nors, pasak premjerės, tikėtina, kad Naujoji Zelandija kada nors taps respublika, „artimiausiu metu tai nebus svarstoma“.

Detaliau apie tai kalba VU TSPMI dėstytojas Gintas Karalius.

Ved. Rasa Tapinienė.