Jos istorija dramatiška – ne kiekvienam pagal jėgas. Beveik 10 parų ji su savo kolegomis medikais kone gyveno ir nepertraukiamai dirbo ligoninėje – pastoviai apšaudant, bombarduojant ir smogiant raketoms. Olha neįstengia sulaikyti ašarų ir jų nesigėdija, nes tai yra pavargusio žmogaus dėkingumo ašaros, kurio skausmą visiškai priėmė geros lietuvių širdys. O tai, kad Lietuva yra neįtikėtinai draugiška ir svetinga, ji suprato dar vos nulipusi lėktuvo trapu.
Kitos nuorodos: