Ekonomistai apie prognozuojamą recesiją: situacija gali priminti 2009-uosius, bet taip blogai nebus. Ekonomistai sako, ženklų, kad pirmą šių metų pusmetį augusi Lietuvos ekonomika stoja ir gali susitraukti – daugybė. Neabejojama, Lietuva panirs į recesiją. Bet kas tai yra ir kaip paveiks žmonių gyvenimą? Ar, nepaisant rekordiškai išaugusių maisto, kitų prekių ir paslaugų kainų, algos bus didinamos? Ar pavyks grąžinti paskolas? Ar nebus masinių atleidimų ir nepadaugės socialinių problemų? Visa tai – jau matyta ir girdėta 2009-aisiais. Ar ši recesija virs rimta krize, ekonomistų teigimu, priklausys nuo jos gylio ir trukmės.

Didžiosios Europos valstybės rengia gyventojams gelbėjimo planus: tikina, kad sunkiai žiemai pasiruošti pavyko. Kai Rusijos kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad vamzdynas „Nord Stream“ neribotam laikui dujų Vokietijai nebetieks, nustebusių buvo mažuma. Berlynas sako, kad pramonėje dujų suvartojimas krito penktadaliu. Didžiausios ekonomikos – Vokietijos – gamybos sumažėjimas nėra laimėjimas, o didžiulė problema visai Europai. Su energijos karo padariniais šalys tvarkosi kaip įmanydamos: rengia gelbėjimo planus gyventojams, ieško alternatyvių dujų rinkų. Nors grandiozinių energijos projektų vyriausybės iki žiemos įgyvendinti nebespės.

Zelenskis apie TATENOS ekspertų vizitą Zaporižioje: Kremliaus surengta ekskursija. Ukrainos prezidento sutuoktinė, interviu BBC, priminė, tuo metu, kai Vakarų valstybių gyventojai skaičiuoja centus, mokėdami už dujas, ukrainiečiai skaičiuoja dar ir žuvusiuosius. Tarptautinės atominės energijos agentūra baigė ilgai lauktą patikrą Zaporižios atominėje jėgainėje ir viliasi, kad nuo šiol pavyks objektyviau įvertinti branduolinės saugos rizikas. Elektrinėje nuolatos budės du agentūros ekspertai padėsiantys įvertinti padėtį elektrinėje, tačiau vargu ar tai apsaugos nuo incidentų. Misijos vadovui vos palikus elektrinę ši buvo atjungta nuo paskutinės iš pagrindinių elektros perdavimo linijų ir dabar yra priklausoma nuo atsarginės. Šią savaitę visų akys nukreiptos ne tik į TATENOS misiją, bet ir pietinę Chersono sritį, kur Ukraina pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. Tačiau stebėtojai perspėja – tai nebus kelių savaičių žaibo karas, o ilga tęstinė kampanija, kurios rezultatų teks palūkėti.

Sarapinas apie didėjančius ukrainiečių lūkesčius dėl NATO: jie pradėjo tikėti atvirų durų politika. Šiandien Ukrainos premjeras lankėsi Berlyne, kur susitiko ir su prezidentu, ir su kancleriu. Tai pirmas tokio aukšto rango pareigūno vizitas į Vokietiją, po to, kai Kyjivas pareiškė nepasitenkinimą vėluojančia ir per maža vokiečių parama, o į Ukrainą susiruošusiam Vokietijos prezidentui pasiuntė žinią, kad jis nepageidaujamas. Vizitas rodo, kad įtampa slūgsta, premjeras pabrėžė, kad Vokietija padarė didelę pažangą ginklais remdama Ukrainą. Berlynas taip pat pažadėjo 200 milijonų paramą ukrainiečių pabėgėliams. Į Lietuvą parvykęs ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas buvo ir „Savaitės“ studijoje.

Kaliningrado tranzitas po Europos Komisijos išaiškinimo: teisiniai argumentai prieš politinę valią. Liepą Rusija sukėlė skandalą, kai Lietuva, vykdydama Europos Komisijos nurodymus, atsisakė per savo teritoriją praleisti į sankcijų sąrašus patekusias prekes į Kaliningrado sritį. Šį mėnesį bręsta dar vienas - nors Europos Komisija drauge su Lietuva parengė naujas gaires, leidžiančias ribotą tokių prekių tranzitą, Lietuvos bankai atsisako priimti rusų mokėjimus. „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad turi iš anksto apmokėtų tranzitinių krovinių maždaug trim savaitėms – yra gavę išankstinių mokėjimų už 2,5 milijono eurų.

Gorbačiovo vertinimas po mirties: vieniems – nusikaltėlis, kitiems sovietų imperijos griovėjas. Antradienį mirė paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Politikas užsimojęs reformomis išsaugoti totalitarinę imperiją ir nesugebėjęs to padaryti. „Išėjo nepaprastą viziją turėjęs lyderis“, – teigė Joe Bidenas. Kremlius tvirtino: tai būta Vakarais pasitikėjusio ir apgauto naivuolio, o Lietuvos politikai jį pavadino kalėjimo prižiūrėtoju ir nusikaltėliu. Bet visi sutarė, tai buvo istorinė figūra, pakeitusi pasaulį, net jei ne taip, kaip pats norėjo.

Dar vienas nesėkmingas bandymas: NASA misija į Mėnulį atidėta dėl techninių problemų. Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai, žengdamas Mėnulio paviršiumi ištarė Neilas Armstrongas. Pirmasis žmogus apsilankęs žemės palydove. Praėjus pusei amžiaus, NASA ruošiasi naujam kosmoso tyrinėjimų šuoliui – sugrįžti į Mėnulį ir jį paversti astronautų tramplinu kelionėms į Marsą. Tačiau istorinis misijos „Artemis“ startas stringa. Vakar atšauktas jau antras suplanuotas galingiausios kada nors sukurtos amerikiečių raketos pakilimas. Sekančio gali reikėti laukti ne vieną savaitę. Pasikartojančios techninės problemos kelia vis daugiau nuogąstavimų, ar plačios NASA ambicijos neprasilenkia su galimybėmis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.