Karo pusmetis: apžvalgininkai pastebi Vakarų pagalbos svyravimą ir neįsitikinę, ar Putino šantažas nesuveiks

Kyjivas per tris dienas, Ukraina per savaites. Toks buvo vasario 24-osios Rusijos planas sunaikinti Ukrainą. Tačiau pusmetis nuo jo – ir Kyjivas vis dar stovi, o Ukraina laikosi. Prarasta penktadalis teritorijos, bet frontas įstrigęs, o Rusijos pajėgos patiria didelių nuostolių, Maskva dėl to dešimtadaliu didina kariuomenės gretas. Apžvalgininkai rodo į pastebimą Vakarų pagalbos svyravimą. Būtent artimiausias pusmetis gali parodyti, kokia išties tvirta Vakarų parama: kai Rusijos grasinimai užsukti dujas gali atvėsinti vakariečių namus ir įkaitinti sąskaitas.

Permainų metas kariuomenėje: bus statomi kariniai miesteliai, amunicijos sandėliai, turėtų didėti ir gynybos biudžetas

Lietuvos kariuomenėje permainų metas. Vilniaus pašonėje pradėtos naujo karinio miestelio statybos, dar du netrukus bus pradėti Šilalėje ir Šiauliuose. Skaičiuojama, kad miesteliai kainuos kone 170 milijonų eurų, tačiau tiek verslininkai, tiek pats ministras prižįsta, kad suma bus didesnė – Taip pat statomi nauji amunicijos sandėliai. Nepaisant to, ministerija planuoja ir naujos ginkluotės pirkimus ir tikisi, kad šiemet iki pusantro milijardo eurų padidėjęs biudžetas kitąmet dar kiek augs. Buvę kariuomenės vadai sako, pustrečio procento BVP skyrimas gynybai yra minimali riba, kad kariuomenė būtų kariuomenė.

Ant ES užsienio reikalų ministrų stalo – vizų rusų turistams klausimas: ar „Putino karo“ argumentas suveiks?

Gebėjimas spręsti, kas yra blogis, o kas gėris, ateina iš asmens gebėjimo mąstyti. Net jei valstybė imasi teroro – asmenys, kaip valstybės pamatas, visada turi pasirinkimą permąstyti tokių veiksmų teisingumą. Šios politikos filosofės Hannos Arend mintys rezonuoja šių dienų Rusijoje. Teiginiai, kad Rusijos žmones režimas pavergęs – tik pusiau tikslūs. Rusijos gyventojai puikiai žino, kaip atrodo laisvojo pasaulio idėjos, tačiau renkasi būti režimo pusėje. Toks pasirinkimas gali būti ir nebylus – piliečių apatija, kai Ukrainoje vyksta žmonių skerdynės, tik plečia Rusijos teroro tinklą. Dabar atėjo Europos apsisprendimo metas – vizų draudimas Rusijos turistams bus ant Bendrijos užsienio reikalų ministrų stalų kitą savaitę. Tiesa, atrodo, kol kas tik Rusijos kaimynės supranta, kad šį karą vadinti Putino karu – pernelyg trumparegiška. Vakarai vis dar tiki, kad už karą Ukrainoje atsakingas tik vienas žmogus ar maža žmonių grupė. Toks mąstymas beveik nesiskiria nuo Putino vaizduotės, kurioje – „Ukrainą irgi užvaldžiusi tik viena nacionalistų chunta“.

8 mėnesiai nuo kadencijos pradžios, o Scholzą teigiamai vertina vos ketvirtis vokiečių: kas laukia per tikrąjį sunkmetį?

Kancleris Olafas Scholzas Vokietijai vadovauja beveik devynis mėnesius, tačiau kritikos dėl lyderystės trūkumo ir silpnos komunikacijos nusikratyti kaip nesiseka, taip nesiseka. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad didžioji dalis vokiečių – daugiau nei 60 proc. – jo darbą vertina neigiamai. Žinoma, dauguma krizių ne jo vieno, su infliacijos ir energetikos krizių padariniais tvarkytis tenka visai Europai, tačiau būtent jo populiarumui dabartinė padėtis turi ypač didelės įtakos. Didžiausia Europos ekonomika iki karo ignoravo raginimus mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, todėl Scholzui išsaugoti reitingus bus sunku, nes Vokietijoje tikrasis sunkmetis net neprasidėjo.

Anot politologų, grasinimai interpeliacijomis ir smunkantys reitingai varžo premjerę: kabineto perkrova gali būti skausminga

Kadenciją jau įpusėjusio Ingridos Šimonytės ministrų kabineto darbas ypatingas, kaip ir pačių ministrų priesaikų ceremonija – priesaikos tekstas buvo skaitomas uždėjus ranką ant plėvele uždengtos Konstitucijos. Šiai Vyriausybei, kaip nė vienai iki tol, tenka vis nauji iššūkiai: suvaldyti pandemiją, neteisėtų migrantų antplūdį, Baltarusijos trąšų tranzitą, o dabar – Rusijos karo sukeltus energijos kainų šuolius ir dviženklę infliaciją, kuri tuština visų kišenes. Pasekmė – krito žmonių pasitikėjimas Vyriausybe, ministrais ir pačia premjere. Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę neigiamai vertina vos ne 8 iš 10 apklaustųjų. Abu prasčiausiai vertinami Vyriausybės nariai – valdančiosios koalicijos partijų pirmininkai. Pasak politologų, ši aplinkybė smarkiai varžo premjerės galimybes priimti sprendimus, todėl ministrų kabineto perkrova gali būti skausminga.

Medaliais tikintis Maksvytis: tikiu šia komanda, ji turi potencialo eiti iki pat galo

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė išvyksta į Kelną, kur rugsėjo 1-ąją rungtynėmis su slovėnais pradės B grupės Europos čempionato rungtynes. Grupėje dar žais Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos bei Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai. Keturios komandos tęs aštuntfinalio kovas Berlyne. Lietuvos rinktinė minima tarp šiemetinių čempionato favoričių. Itin gerai nuteikia pergalės septyniose kontrolinėse rungtynėse ir laimėtos dvejos pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynės, praktiškai garantavusios mūsų rinktinei kelialapius į pasaulio čempionatą. „Savaitėje“ – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis.

Ukrainoje prasidėjo futbolo čempionatas: Mariupolio ir Černihivo komandoms leista nedalyvauti

2014-ųjų kovą į bendrą proukrainietišką mitingą išėję Donecko „Šachtariaus“ ir Charkivo „Metalisto“ gerbėjai parodė futbolo aistruolių iš šalies rytų vienybę – užtraukė Vladimirą Putiną įžeidžiančią skanduotę, dabar išpopuliarėjusią visame pasaulyje. Po aštuonerių metų, „Šachtariaus“ ir „Metalisto“ komandos vėl atsidūrė dėmesio centre – pradėjo naują, istorinį Ukrainos futbolo sezoną, kai šalis vis dar kenčia nuo Putino valdomos Rusijos agresijos.

Ved. Nemira Pumprickaitė.