Užkardomas verslas su teroristine Rusija: siūlo įstatymu įpareigoti nutraukti bet kokius likusius ryšius

Lietuvos Seimas gegužę priėmė rezoliuciją, prilyginančią Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidui. Dokumente taip pat nurodoma, kad Rusija – terorizmą remianti ir vykdanti valstybė. Už nacionalinį saugumą atsakingas parlamentinis komitetas planuoja imtis teisinių veiksmų, kad šis dokumentas nebūtų tik deklaratyvus politikų pareiškimas – siūlo įstatymu įpareigoti verslą nutraukti bet kokius likusius ryšius su Rusija.
Rusijoje tebeveikia 73 lietuviškos įmonės. Jos yra investavusios apie 103 milijonus eurų. Rusijos kapitalo įmonių Lietuvoje tris kartus daugiau – per tris šimtus, tai daugiausia smulkūs verslai. Jų investicijos Lietuvoje taip pat tris kartus didesnės nei lietuvių Rusijoje – beveik trys šimtai milijonų.

Belgrado ir Pirštinos konfliktas dėl automobilių numerių: ar nesutarimai gali išvirsti į karą?

Kai praėjusį sekmadienį Kosove pradėjo skambėti oro pavojaus sirenos, o Serbijoje – raginimai denacifikuoti Balkanus, pasaulio dėmesys nukrypo į pastaruoju metu kiek pamirštą Belgrado ir Prištinos konfliktą. Karas neprasidėjo, įtampa atslūgo. Rėmėjų Vakaruose paprašytas Kosovas nukėlė serbų mažumos pasipiktinimą sukėlusius sprendimus dėl automobilių numerių ir atvykimo į Kosovą tvarkos pakeitimų. Vis dėlto, jei niekas nepasikeis, priemonės įsigalios po mėnesio ir tada įtampa tarp NATO ginamo Kosovo ir Rusijos draugės Serbijos vėl išaugs. Bet ar tai gali išvirsti į karą?

Lietuvos stačiatikių vadovybė tikina – pasmerkė karą Ukrainoje, bet liks „rusų pasaulio“ dalis

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas per pamokslus remia Putino karą prieš Ukrainą. Vos prasidėjus kruvinam puolimui, ragino tikinčiuosius kilti į kovą prieš kremliaus vidaus ir išorės priešus, visą vakarų civilizaciją. Už Putino palaikymą Kirilą pasmerkė visas pasaulis, o dalis stačiatikių dvasininkų prasiprašė į Konstantinopolio patriarchatą ir buvo išmesti iš kunigų luomo. Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovybė tikina, kad pasmerkė karą Ukrainoje, derasi su Maskva dėl autonomijos, tačiau pripažįsta, kad ir gavusi vienokį ar kitokį savarankiškumą vis tiek liks „rusų pasaulio“ dalis.

Mokslininkai perspėja – Alpės iki 2100-tųjų gali netekti 80 proc. masės

Mokslininkai perspėja – Europos Alpių ledynai kaip jokie kiti pasaulyje „jautrūs“ klimato kaitai ir iki 2100-tųjų gali netekti 80 procentų masės. Prancūzijos alpinizmo centro gidai priversti atsisakyti kopimų į Monblaną, nes gresia mirtinai pavojingos nuošliaužos. Šveicarijos ledynai puikuojasi daugelyje šalies pasakų, o Alečo ledynas laikomas UNESCO pasaulio paveldo objektu. Kai ledynai tirpsta ir traukiasi, šveicarai bijo, kad neteks ne tik pragyvenimo šaltinio, bet ir šalies paveldo, tapatybės.

Visuomenės aktualijų programa. Ved. Rita Miliūtė.