Priešingai nei Lietuvoje, Kaliningrado tranzito klausimas Briuselyje politinės audros nesukėlė. Stebėtojai ir diplomatai sveikina Europos Komisijos išaiškinimą, pagal kurį geležinkeliais gali būti vežamos ir prekės, kurioms taikomos sankcijos. Tuo metu Lietuvoje vyksta kaltųjų paieškos – ar prezidentas su Vyriausybe kažko nepadarė, ar tai Europos Komisija pasidavė spaudimui.

Rusija dar nieko nepadarė, o didžiausia Europos ekonomika, ir dar neseniai – viena didžiausių Rusijos partnerių, jau bijo. Tik kitos savaitės pabaigoje paaiškės, ar Gazpromas atnaujins tiekimą „Nord Stream“ vamzdynu, kuris pirmadienį uždarytas planuotai kasmetinei profilaktikai. Taip smuko kadaise toks aukštas Berlyno pasitikėjimas Maskva, kad vyriausybė nėra tikra, ar dar gaus dujų, ar Gazpromas neras kokios nors techninės kliūties, kuria pridengtų politinį sprendimą. Rusija ir pati neslepia, kad dujos dabar – jau politika, ir ar atnaujins tiekimą, priklausys nuo Vakarų sankcijų.

Karas kėsinasi sugriauti šalių ekonomikas arba bent jau stipriai joms pakenkti, o pabaigos jam nematyti. Nors Ukrainos gynybos ministras šią savaitę pareiškė, kad visai realu karą pabaigti iki metų galo. Tam, pasak Aleksejaus Reznikovo, reikia dviejų dalykų – nepertraukiamo ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai stiprinimo. „Savaitės“ studijoje – Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys.

Jungtinių Valstijų prezidento kelionė Artimuosiuose Rytuose buvo kupina prieštaravimų. Joe Bidenas vos per mėnesį pakeitė nuomonę, kad nenori susitikti su žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymą užsakiusiu Saudo Arabijos faktiniu vadovu princu Muhamedu bin Salmanu. Ir kai lyderiai Raudonosios jūros pakrantėje sudaužė kumščiais, Bideno žadėta Saudo Arabijos izoliacija baigėsi. Kalbos apie žmogaus teises taip ir liko kalbomis, o už uždarų durų buvo sprendžiamas jas pakeitęs klausimas – ką daryti su augančiomis degalų kainomis, Kinijos ir Rusijos įtaka regione bei Irano grėsme.

Dar viena karo Europoje pasekmė – itin išaugusios maisto produktų kainos ir, svarbiausia, jų trūkumas, kuris gali tik didėti. Būtent tai ir nulėmė valdžios griūtį toli nuo Europos esančioje Šri Lankoje. Kita vertus, po ilgos kovos Šri Lankos žmonės džiaugiasi įrodę, kad galia slypi ne korumpuotų politikų, o žmonių rankose. Po mėnesius trukusių įtampų protestuotojai taikiai nuvertė penkiolika metų vienos šeimos valdomą režimą, leidusį įsišaknyti korupcijai ir nekompetencijai. Šalį tai privedė prie humanitarinės krizės slenksčio. Nors gyventojai nekantraudami laukia naujų prezidento rinkimų, Šri Lankos perspektyvos ir toliau liks miglotos, o pagerėjimas vargu ar bus greitas.Imuniteto neužsikrėsti COVID-19 nebeturi niekas: vis dėlto, medikų teigimu, mutuodamas virusas vis silpnėja

Europoje jau kurį laiką vėl fiksuojami išaugę COVID-19 atvejai. Ne išimtis ir Lietuva. PSO šalių vyriausybes ragina aktyviai valdyti viruso plitimą, daugelyje šalių grįžta rekomendacijos viešose uždarose vietose dėvėti kaukes, tačiau grįžti prie ribojimų valstybės vengia. Ir tam, pasak ekspertų, nėra poreikio. Lietuvos sveikatos specialistai pastebi – naujos viruso mutacijos užkrečiamos, bet gana nepavojingos.

Tai viena beprotiškiausių verslo istorijų, prasidėjusi kaip šou, ji ir baigsis kaip šou – sako ekspertai po to, kai teisme atsidūrė „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjo Elono Musko ir „Twitter“ konfliktas. Užsimojęs pirkti šį socialinės žiniasklaidos milžiną ir jį pertvarkyti, Elonas Muskas staiga nutraukė 44 milijardų dolerių vertės sandorį, nes, kaip aiškina, negavo tikrų duomenų apie botus, netikras paskyras. „Twitter“ padavė į teismą, siekia kuo skubesnio verdikto, bet abiejų pusių teisininkų laukia įnirtinga kova. Ekspertai teigia – niekam nelinkėtų bylinėtis su turtingiausiu planetos žmogumi.

Ved. Nemira Pumprickaitė.