Ekspertas apie politikų susitarimą dėl gynybos: tai rodo, kad galime rasti bendrą kalbą, net turėdami dažnus politinius barnius

Politinės partijos pasirašė naują susitarimą dėl gynybos – daugiausia dėmesio jame skiriama visuotinei gynybai ir sąjungininkų pajėgų didinimui Lietuvoje. Tiesa, susitarimo nepasirašė valstiečiai, o valdantieji konservatoriai, nors pasirašė, pateikė ir naujų siūlymų – po šešerių metų Lietuvoje įvesti visuotinę karo prievolę. Galutiniame dokumente neliko visuotinio šaukimo, nesutarus, kas ir nuo kada turėtų būti šaukiami. Susitarime nėra ir įsipareigojimo didinti finansavimą gynybai iki 3 proc. BVP – partijos įsipareigoja išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. finansavimą.

Plačiau apie susitarimo užkulisius ir ką jis atneš ateityje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalba VU TSPMI docentas, dr. Deividas Šlekys.

Į mokyklų valgyklas – be grynųjų: nauja iniciatyva siekiama lavinti moksleivių finansinį raštingumą ir saugumą

Finansų ministerija ketina skatinti mokinius valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Projektui įgyvendinti numatoma skirti daugiau nei 5 milijonus eurų. Iniciatyvos autoriai sako, kad tai didintų finansinį raštingumą, skatintų saugumą ir socialinės atskirties susitraukimą regionuose. Kaip tai būtų įgyvendinama, kokie iššūkiai laukia skirtingų amžių moksleivių ir ar tikrai iniciatyva reikalinga jaunuoliams?

Į šiuos klausimus atsakymus bandys rasti mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas ir finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Energetikos krizės akivaizdoje – politiniai nesutarimai Italijoje: kokią įtaką gali turėti premjero pasitraukimas visai Europai?

Italijoje - politinė krizė, kuri, anot ekspertų, gali pastūmėti šalį į pirmalaikius rinkimus. Energetikos krizės akivaizdoje dėl nesutarimų koalicijoje premjeras Mario Draghis pateikė atsistatydinimo raštą prezidentui, pastarasis prašymą atmetė. Būtent šio premjero Vyriausybė pasižymėjo koronaviruso suvaldymu, transatlantinių santykių vystymu bei Ukrainos rėmimu karo su Rusija metu. Kas laukia toliau, kokią įtaką tokie politiniai manevrai šalyje gali turėti visam žemynui?

Įkaitusią Italijos politikos atmosferą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ apžvelgia LRT užsienio naujienų redaktorius Lukas Kivita.

Jameso Webbo teleskopas kainavo 20 kartų daugiau, nei buvo planuota: koją pakišo inžinerinės klaidos

Beveik prieš savaitę pasaulį apskriejo tūkstančių galaktikų ir dar nematytų visatos kūrinių nuotraukos. Jameso Webbo teleskopas, pradėtas kurti beveik prieš dešimtmetį, pareikalavo kone 20 kartų didesnio biudžeto, nei buvo planuota – 10 mlrd. dolerių. Anot užsienio šaltinių, to priežastys yra inžinerinių klaidų gausa, politinis abejingumas ir abejingas projekto valdymas.

Apie išaugusią teleskopo kainą ir to priežastis išsamiau pasakoja LRT žurnalistė Jurgita Čeponytė.

Urbonaitė apie politinę situaciją Lietuvoje: laimėtojų čia nėra nė vieno

Šią savaitę paskelbtos Europos Komisijos gairės dėl sankcijų Rusijai, apimančių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, pastatė mūsų valstybės politiką į nepavydėtiną situaciją. Politologė Rima Urbonaitė teigia, jog nė viena pusė negali pasisakyti laimėjusi: opozicija vis dar oponuoja iš reikalo, Vyriausybė, kaip vykdomoji valdžia, nusvilo labiausiai, o prezidentas, pasirinkęs tylos kelią, vėl dėl to sulaukė daugybė kritikos.

Aptartas ir šiandien pasirašytas susitarimo dėl gynybos dokumentas: R. Urbonaitė sako, kad norėjosi ambicingesnio dokumento, bet galima pagirti matytą solidarumą.

Ekspertė pabrėžia, kad įtampų nacionaliniame lygmenyje gali tik didėti.

Abiturientų studijų pasirinkimai: populiariausiomis išlieka medicina ir teisė, padaugėjo norinčių studijuoti menus

Mokyklos ir gimnazijose įsibėgėja brandos atestatų įteikimas. Juos gavę abiturientai skuba rinktis tolesnes studijas. Jau dabar per dieną pateikiamų prašymų studijuoti skaičius išaugo kelis kartus.

Apie tai, kokios studijos populiariausios tarp abiturientų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.

Prasideda Žagarės vyšnių festivalis: lankytojai galės paragauti tradicinės „zaptės“, pasigrožėti gamta ir paremti Ukrainą

Žagarėje prasideda vienas didžiausių renginių Šiaurės Lietuvoje – vyšnių festivalis. Nors šiųmetis - jau 18, organizatoriai sako neprisimenantys tokių metų, kuomet vyšnios liepos viduryje dar tik būtų pradėjusios sirpti. Tačiau uogų, žadama, tradicinei „zaptei“ užteks.

Festivalis ne vienerius metus renka aukas kilniems tikslams. Šiemet nutarta lėšas skirti Ukrainai.

Socialinių tinklų apžvalga su Dariumi Matu.

Ved. Simona Vasiliauskaitė.