Istoriniai NATO sprendimai: nuo Suomijos bei Švedijos narystės iki didžiausia grėsme pripažintos Rusijos

Rusija – didžiausia grėsmė saugumui, o rytinės šalys – prioritetas, kurį sąjungininkai įsipareigoja besąlygiškai ginti. Madride pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas šiandien jau drąsiai vadinamas istoriniu. Jame galutinai užtvirtinti planai Lietuvai skirti vokiečių brigadą, o kanadiečiai ir britai pasižadėjo pajėgas stiprinti Latvijoje bei Estijoje. Tai – greta amerikiečių pažado Baltijos šalyse sustiprinti rotacines pajėgas. Ir atveriamas kelias Suomijos bei Švedijos narystei, kuri itin sustiprins bloko pozicijas Baltijos jūros regione. Lietuva sako, NATO įrodė, kad Aljanso neištiko smegenų mirtis, kaip prieš kelerius metus konstatavo Prancūzijos prezidentas.

Didžiojo septyneto susitikimas: tikėjosi geresnio pasaulio po pandemijos, tačiau susitiko karo akivaizdoje

Ukraina buvo pagrindinė tema ir Didžiojo septyneto valstybių susitikime. Taip pat ir Rusija. Jos sukuriamas chaosas. Prieš metus Didysis septynetas skelbė vilties žinią, esą pasaulis po pandemijos gali būti atkurtas geresnis, nors nesutarimai, kaip kovoti su klimato kaita ar atsakyti į Kinijos iššūkį, išliko. Bet šiemet, lyderiams susitinkant Bavarijoje, pasauliui gresia ne tik klimato kaitos ar pandemijos keliamos krizės.

Žalimas apie Kaliningrado tranzitą: kam tos sankcijos reikalingos, jei ieškosime kaip Rusijai patogiau

Norvegija atmetė Rusijos prašymą nesilaikyti sankcijų ir praleisti į Špicbergeną siuntą jame dirbantiems rusams. Kai Lietuva nepraleidžia sankcionuotų prekių į Kaliningradą, sakoma: „Nereikia erzinti Rusijos.“ Apie tai – pokalbis su profesoriumi, buvusiu Konstitucinio teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.

Seimo narių kultūra: nevengta nei „chamiškų“ kalbų, nei užgauliojimų

Lietuvos politikai turi Valstybės politikų elgesio kodeksą. Bet kodeksas neapsaugo Seimo nuo „chamiškų“ kalbų ir užgauliojimų.

Seimas pagaliau sutarė dėl mažesnės pirmųjų valstybės asmenų apsaugos

Padorioje kompanijoje nederančiomis replikomis pasižymėjęs svarstymas dėl mažesnės pirmųjų valstybės asmenų apsaugos baigėsi Seimo pirmininkės ir Premjerės pergale. Kaip ir kada jos galės gyventi be apsaugos dar turės būti patikslinta, bet apsaugininkai – esami ir buvę – baiminasi, kad, jeigu joms kas nors atsitiktų, kalta bus apsauga. Tarp aršiausių sumažintos apsaugos kritikų ir tie valstybės saugomi asmenys, kurie, kaip prezidentas arba buvęs premjeras, atsisakė persikelti iš savo namų į tarnybinę rezidenciją, kurioje saugoti politikus yra patogiau ir užtikrinčiau.

Kongreso liudijimai – grėsmė Trumpui

Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje netyla svarstymai, jog Donaldas Trumpas gali neišlaukti 2024-ųjų ir jau artimiausiomis savaitėmis arba mėnesiais skelbti apie siekį būti perrinktam prezidento rinkimuose. Stebėtojų teigimu, tokiu būdu jis bandytų nukreipti rinkėjų dėmesį nuo Kongreso tyrimo, bandančio įrodyti tiesioginę sąsają tarp Trumpo veiksmų ir Kapitolijaus šturmo 2021 metų sausio 6-ąją.

Kinija griežtina kontrolę Honkonge: siekia įrodyti, kad toks valdymo principas gali būti pritaikomas ir Taivanui

„Freedom House“ duomenimis, didžiausias laisvės nuosmukis praėjusiais metais fiksuotas Mianmare, kur perversmo ėmėsi karinė chunta, taip pat Afganistane, kurį kontroliuoja Talibanas, ir Honkonge – jį dabar valdo Pekinas. Honkongą Kinijos lyderis Xi Jinpingas šią savaitę aplankė per pirmąją kelionę už žemyninės Kinijos ribų nuo pandemijos pradžios. Vizitas nebuvo tik simboliškai skirtas parodyti, kam dabar priklauso buvusi britų kolonija. Paskirtas naujas Honkongo vadovas, sėkmingai numalšinęs protestus už demokratiją prieš kelis metus. Pekino tikslas išlieka įrodyti, kad fiktyvus vienos šalies, dviejų sistemų principas Honkonge veikia ir gali būti pritaikomas Taivanui.

Ved. Rita Miliūtė.