Finansų ministerijos siūlymas nuo 2025-ųjų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sulaukė kritikos ir iš valdančiųjų, ir iš opozicijos. „Valstiečių“ atstovai klausė, kodėl turtingiausiems siūloma mokestį mažinti 20 kartų. Laisvės frakcijos seniūną, suabejojusį, ar dabar laikas apmokestinti visus, finansų viceministrė paragino „nekrūpčioti“.

Nors Lietuvos valdžios įvestos sankcijos skelbia, kad nuo kovo pradžios į Lietuvą draudžiama įvežti baltarusiškas statybines medžiagas, jų, pagamintų jau gegužę, galima rasti statybų aikštelėse. Atsakingos institucijos tikslina – taip nutinka dėl sankcijoms taikomo pereinamojo laikotarpio. Vadinasi, prekes, užsakytas iki kovo 4, buvo galima vežti į Lietuvą dar bent tris mėnesius. Statistika rodo – verslas tuo naudojosi. Kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, kai kurių baltarusiškų prekių importas iš Baltarusijos augo šimtais procentų.

Lietuvos ir Turkijos atstovai Ankaroje pasirašė susitarimą, atveriantį kelią Lietuvai įsigyti kovinius dronus „Bayraktar“. Šalis įsigis šį bepilotį orlaivį ir kitą įrangą už žmonių per „Laisvės TV“ iniciatyvą surinktus pinigus, kad galėtų jį perduoti su Rusija kovojančiai Ukrainai. Taip pat svarsto dronų sistemą pirkti pati. Rytoj krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška susitiks su „Bayraktar“ dronus gaminančios įmonės vadovu.

Rusijos pajėgoms kontroliuojant daugiau nei du trečdalius Sjeverodonecko, Vakarai stiprina paramą Ukrainai sunkiąja ginkluote. Jungtinės Valstijos Kyjivui tieks vidutinio nuotolio raketų sistemas „Himars“, o Vokietija žada stiprinti šalies oro erdvę atsiųsdama priešraketinės gynybos sistemą. Kremlius perspėja, kad ginkluotės tiekimas neva tik dar labiau pakurstys įtampą, tačiau tiek Ukrainos, tiek Jungtinių Valstijų vadovai sako, kad tai sustiprins ne tik kovinius Kyjivo pajėgumus, bet ir derybinę poziciją.

Prasidėjus brandos egzaminų sesijai, abiturientams pirmas išbandymas – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Valstybinį egzaminą laikė daugiau kaip 17 tūkstančių abiturientų. Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos vertinimu, temos šiemet sunkios, tikėtina, kad rezultatai gali būti prastesni.

Dariaus ir Girėno stadione Kaune baigiama kloti veja, planuojama, kad rudenį čia vyks pirmosios futbolo varžybos. Specialistai sako, jei stadioną reikėtų rekonstruoti dabar, vien medžiagos kainuotų 80 procentų brangiau.

Danija šiandien referendume sprendžia dėl glaudesnės gynybos politikos su Europos Sąjunga. Šalies premjerė Mette Frederiksen ragina piliečius balsuoti už 30 metų galiojusios bloko saugumo politikos išimties panaikinimą karo Ukrainoje akivaizdoje.

Europos Komisija pranešė, kad Kroatija atitinka visus reikalavimus prisijungti prie euro zonos, tad šalis nuo kitų metų sausio 1-osios galės tapti 20-ąja bendrą valiutą naudojančios zonos nare. Kroatijos perėjimas nuo kunos prie euro įvyks nepraėjus nė dešimtmečiui, kai ši buvusios Jugoslavijos respublika įstojo į Europos Sąjungą.

Artimieji, kolegos, buvę studentai atsisveikino su savaitgalį mirusiu žurnalistu, rašytoju, kino istoriku ir kritiku Laimonu Tapinu. Ilgus metus dėstęs Vilniaus universitete, Laimonas Tapinas daug prisidėjo kuriant nepriklausomos Lietuvos žurnalistiką, ugdant naujosios kartos žurnalistus.

Pajūryje darbą pradeda gelbėtojai. Neringos, Klaipėdos ir Palangos paplūdimiuose poilsiautojus prižiūrės kone 200 žmonių. Tačiau pirmą vasaros dieną pajūryje pasitiko lietus ir vos 12 laipsnių šiluma.

Jungtinė Karalystė skaičiuoja paskutines minutes iki platininio karalienės jubiliejaus minėjimo pradžios. Vyksta paskutinės parado repeticijos, prie Bakingamo rūmų buriasi stovyklauti nusiteikę karalienės gerbėjai. Rytoj čia vyks septynių dešimtmečių soste minėjimą pradėsiantis paradas. Gyventojai teigia, kad tai istorinis momentas, todėl nei lietus, nei vėsi naktis jų nebaugina.

Vilniuje, buvusiame siuvimo fabrike „Lelija“, atidaryta prancūzų menininkės Biancos Bondi paroda, kurioje ji, panaudodama vietoje rastus prietaisus, daiktus, kuria pastato praeitį ir kartu – dabartį, reflektuojančią instaliaciją.

Eidamas 89-uosius mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius, chorų dirigentas, pedagogas Povilas Mataitis. Pripažinimo jis sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: maestro rinko tautosaką, statė spektaklius, režisavo, rašė scenarijus, daug laiko skyrė pedagogikai. Povilo Mataičio nuopelnai įvertinti didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu.

Ved. Ignas Andriukevičius.