Rusija tai vadina „pasidavimu į nelaisvę“, Ukraina – „gelbėjimo operacija“. Ir vis dėlto jie nepasidavė, jie gynėsi, kol gavo įsakymą nutraukti gynybą. „Azovstal“ kovotojai sudėjo ginklus ir, vykdydami karinės vadovybės įsakymą, paliko gamyklą. Ukraina tvirtina, kad jie bus apkeisti į rusų karo belaisvius, tačiau ar galima tikėti gera Rusijos valia? Juk jai savi kariai nerūpi nei esantys nelaisvėje, nei žuvę. O tuo metu iš įvairių tribūnų politikai griaudėja, kad „Azovo“ kovotojai – nusikaltėliai, todėl jie negali būti apkeisti, jie turi būti nubausti. Galima spėti, kad Kremlius surengs ne vieną propagandinę akciją, parodomąjį teismą, kad „vietos vartotojui“ neva įrodytų, jog denacifikavo Ukrainą.

Rusijos karo žiaurumai NATO gali sukelti didžiausios pokyčius nuo Šaltojo karo pabaigos. Suomija ir Švedija išreiškė siekį tapti Aljanso narėmis. Helsinkiui – tai dešimtmečius formuotos užsienio politikos, Stokholmui – šimtmečius skaičiuojančios tapatybės pokytis, kad neutrali Švedija kariaujančiam pasauliui gali būti sąžinės balsas. Bet lūžis laukia ir aljanso: pažangios ir augančios naujų sąjungininkių kariuomenės bei, svarbiausia, vieninga strateginė NATO erdvė, ne tik prie Baltijos, bet ir besidriekianti iki Juodosios jūros. Tad ir Turkijos pretenzijos, pasak NATO ir Amerikos pareigūnų – išsprendžiamos.

Europos Sąjunga jau kelias savaites negali rasti sprendimo dėl rusiškos naftos embargo ir priimti viso šeštojo sankcijų paketo. Tai reiškia, kad strigę ir svarbūs sprendimai dėl didžiausio Rusijos Sberbank`o atjungimo nuo SWIFT, sankcijų už Bučos bei Mariupolio žudynes atsakingiems asmenims. Visa Europos Sąjunga tapo Vengrijos įkaite, kuri, užuot ieškojusi kompromisų, kelia vis daugiau naujų reikalavimų. Budapešto užsispyrimas kai kurias šalis privertė iš naujo kelti klausimą, ar nereikėtų sudėtingais užsienio politikos, pavyzdžiui, sankcijų klausimais pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo, kai sprendimui priimti nereikia vienbalsio visų šalių sutikimo. Tačiau Bendrija iki šiol to padaryti nesiryžta, o mažos šalys, tarp jų ir Lietuva, visuomet tam priešinosi.

Ukrainos prezidentas Andžejus Duda - pirmasis iš valstybių vadovų - šiandien Ukrainos Radoje pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, jeigu bent mažiausias Ukrainos teritorijos centimetras bus paaukotas, tai bus smūgis ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir visam Vakarų pasauliui. „Nenurimsiu, kol Ukraina netaps Europos Sąjungos nare“, sakė Radoje Lenkijos prezidentas. Tuo metu Seimo įsteigta Aleksandro Stulginskio žvaigždė šią savaitę pirmą kartą buvo įteikta prezidentui Valdui Adamkui už jo indėlį į Lietuvos saugumą ir euroatlantinę integraciją. Prezidentas Valdas Adamkus „Savaitėje“.

Seimo valdantieji šią savaitę registravo naują projektą, kuriuo siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Tiesa, pačios „partnerystės“ sąvokos projekte neliko, dabar siūloma formuluotė - civilinė sąjunga. Nelieka ir galimybės partneriams keisti pavardę, o sąjungą registruoti civilinės metrikacijos skyriuje. Tai galės daryti tik notaras. Pakeistas ir pats apibrėžimas – civilinėje sąjungoje nebelieka užuominų apie partnerius siejančius jausmus, pagarba ir pagalba grįstus ryšius. Partnerystės šalininkai civilinę sąjungą vadina radikaliu kompromisu ir net tam tikru pažeminimu. Tačiau oponentams to, panašu, nepakanka – civilinės sąjungos nepalaikys, nes esmė nesikeičia. Tai klausimas – kam reikalingas toks nė vienos pusės netenkinantis siūlymas?

Netrukus Seimui turėtų būti pateiktas dar vienas įstatymas – desovietizacijos, kuris įpareigos savivaldybes peržiūrėti sovietinį paveldą: pakeisti buvusiems okupantams dedikuotus gatvių pavadinimus, nukelti sovietų armijos karius šlovinančius paminklus, kurie dažniausiai stovi Antrojo pasaulinio karo žuvusiųjų kapavietėse, tokių Lietuvoje priskaičiuojama apie 240, iš jų 158 įrašyti į kultūros paveldo sąrašą. Tad atitinkamoms institucijoms teks įvertinti, ar iš tiesų valstybė tokį paveldą turėtų saugoti, nes sovietų kariams pagerbti skirti memorialai yra buvusios sovietų imperijos teisių perėmėjos Rusijos sukurto „ruskij mir“ – rusų pasaulio – dalis. Ir dabar, kai vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, gera proga įvertinti, ar reikia susigrąžinti senuosius Lietuvos valdovų, kuriais jie vadinami lotynų ir kitomis kalbomis rašytuose senuosiuose laiškuose, titulus.

Belieka gražinti talonus ir laiko mašina išrasta, – juokauja internautai, Rusijai rimtai imantis keisti vakarietiškus prekių ženklus. Jau aišku, kaip vadinsis „CocaCola“, o gyventojai sprendžia, kaip bus pavadintas „McDonalds“. Visgi didžiausia intriga – „Renault“ gamykla, kurioje jau netrukus žadama pradėti gaminti „Moskvičius“. Pats Putinas teigia tokio norėtų, tačiau nežinoma, nei kaip jis atrodys, nei ar pavyks. Būtent dėl sėkmės vilčių nedaug.

Ved. Nemira Pumprickaitė.