Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui iškilmingai įteiktas naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Šis ženklas skirtas už indėlį į derybas dėl stojimo į svarbiausias Vakarų pasaulio bendrijos institucijas – NATO ir ES, demokratijos plėtrą. Valdas Adamkus sako, kad jam tai – vienas svarbiausių apdovanojimų.
Suomija ir Švedija per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teikiančios paraiškas šalių stojimui į NATO. Tuo metu Turkijos prezidentas tokiems planams nepritaria ir kaltina valstybes tariama parama kurdų teroristams. Ankara Suomijos ir Švedijos yra paprašiusi išduoti asmenis, kurie kaltinami dėl bandymo nuversti Turkijos prezidentą 2016 metais.
Baigiasi 83-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukraina patvirtino, kad iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos evakuoti kovotojai, kurie ten buvo daugiau nei du mėnesius. Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Mailar patvirtino, kad evakuoti 53 sunkiai sužeisti kariai, jie nuvežti į Novoazovską. Kiti 211 evakuotų kovotojų nuvežti į taip pat Rusijos separatistų valdomą Olenivką. Rusijos Dūmoje skamba raginimai neperduoti Azovo karių Ukrainai, nes šie esą nusipelnė mirties bausmės. Kremlius teigia, kad su ukrainiečiais elgsis pagal tarptautines normas.
Ukraina atsisveikina su pirmuoju Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku. Su savo pirmtaku atsisveikinęs Volodymyras Zelenskis Kravčiuką vadino istorine figūra, vedusią šalį žlungant Sovietų Sąjungai. Savo vienintelę kadenciją Kravčiukas baigė atsistatydindamas po politinės krizės, kilusios dėl ekonominių sunkumų ir jo sprendimo atsisakyti Ukrainoje likusio sovietų branduolinio ginklo. Į laidotuves Zelenskis atvyko kartu su žmona, su kuria nuo karo pradžios kartu nesirodė.
Seimas artėja prie galutinio sprendimo – Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, tačiau parlamentarai dėl to nėra vieningi. Pasak projekto rėmėjų, reikia įtvirtinti faktą, kad 1990 atkūrus nepriklausomybę, iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą. Tačiau valstiečiai pagrasino pasitraukti iš parlamentinių partijų gynybos susitarimų, jei Landsbergio statusas bus įtvirtintas.
Seimas antradienį priėmė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kils iki 540 eurų, augs pensijos, gyventojams bus kompensuota dalis elektros ir gamtinių dujų kainos.
Maždaug pusė Šalčininkų rajono abiturientų, baigę mokyklą, dirba mažai kvalifikuotus darbus, į aukštąsias įstoja vienetai. Tokius duomenis pateikia gimnazijų reitingų sudarytojai. Rajono valdžia, savo ruožtu, tikina, kad tokia situacija susidarė dėl pandemijos. Ekspertai sako, kad Šalčininkų rajono gimnazijos ruošia būsimus bedarbius.
Vėlyvas pavasaris, pasak ūkininkų, turės įtakos būsimam derliui. Javapjūtė nusikels į vasaros pabaigą, grūdų į aruodus birs mažiau. Ypač nerimauja Šiaurės Lietuvos rapsų augintojai dėl iššalusių ir užmirkusių plotų. Visgi rapsų kainoms didėjant, jų auginama vis daugiau.
2022-ųjų „Eurovizijos“ nugalėtojai – ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ – ketina aukcione parduoti dainų konkurso laimėtojų statulėlę ir surengti pasaulinį turą. Visas surinktas lėšas grupė skirs ginkluotosioms Ukrainos pajėgoms.
Lietuvos dailės istorikų draugijos iniciatyva Vilniuje atidengti penki „Atminimo akmenys“. Tai – pirmieji šio tarptautinio projekto, kuriuo įamžinamas Holokausto aukų atminimas, ženklai sostinėje, skirti būtent dailininkams atminti.
Jungtinės Karalystės vyriausybė žada išleisti įstatymą, vienašališkai padarysiantį pakeitimų „Brexito“ susitarime dėl Šiaurės Airijos. Pagal dabartinį protokolą provincija liko bendroje Europos Sąjungos muitų rinkoje, tad prekyboje tarp Bendrijos ir Karalystės patikros vykdomos keliaujant iš Britanijos į Šiaurės Airiją. Londonas nori sukurti vadinamąją „žaliąją juostą“, kad prekės ne į Europą vyktų su mažiau patikrų ir biurokratijos.
Lukiškių kalėjime atidaryta pirmoji paroda: Lietuvos nacionalinis muziejus pasakos pastaruosius kelis šimtmečius kovojusių moterų istorijas.
Vilniuje, Rašytojų sąjungoje, atidaryta rašytojo Alio Balbieriaus fotografijų paroda „Jono Meko žemė“. Atidarymą lydėjo ir Jono Meko kūrybos skaitymai. Parodoje – gimtųjų Meko žemių – Semeniškių, Biržų rajono, vaizdai. Aliui Balbieriui svarbu buvo užfiksuoti Lietuvos provincijos kaitą, jos apleistį. Paties rašytojo tėviškė yra keliolika kilometrų nuo gimtosios Meko žemės. Todėl dėmesys jai, anot Balbieriaus, yra ryšio priminimas, bandymas simboliškai jį išsaugoti. Pasitinkant Jono Meko gimimo šimtmetį, šiuos metus Seimas yra paskelbęs Jono Meko metais.
Kitos nuorodos: