80 ir 20 – istorijos ir komforto proporcija? Balandžio 1-ąją pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje buvo pastebėta miesto valdžia kartu su kultūros paveldo specialistais. Šis susitikimas nebuvo skelbtas nei mero, nei jo pavaduotojų darbotvarkėje. Paaiškėjo ir susitikimo tikslas – planuojama supjaustyti 80 proc. autentiškų Vilniaus gatvės grindinio akmenų.

Senamiesčio pagrindinės gatvės rekonstrukcijai paveldosaugininkai išdavė leidimą, su viena sąlyga – neliesti senųjų Vilniaus g. akmenų, nes tai yra įstatymo saugoma vertybė. Kauno savivaldybė šios išlygos nesureikšmino, pradėjo gatvės rekonstrukciją ir viešai paskelbė, kad žada pjaustyti senovinį, rankomis tašytą grindinio akmenį ir nauju klojiniu, galbūt panašų į akmens trinkeles, iškloti pagrindinę senamiesčio gatvę. Paveldosauga ir visuomenė pasipriešino ir apskundė savivaldybės sprendimą teismui. Šis sustabdė senamiesčio akmenų pjaustymą.

Tuomet buvo nuspręsta padaryti keletą grindinio pavyzdžių. Kažkodėl buvo pasiūlytas tik vienas. Maža to, teismas norėtų, kad apie grindinio vertę pasisakytų ne valdininkai, o specialistai – Paveldo vertinimo taryba. „Matosi, kad norima daryti, papraščiau ir pigiau“, – naująjį grindinio pavyzdį vertino Paveldo vertinimo tarybos pirmininkas dr. Mindaugas Bertašius. „Gerą gaminį versti prastesniu – nusikaltimas“, – aiškino architektas Linas Tuleikis.

O ką apie tai mano anykštėnai, senamiestyje nuplėšę asfaltą nuo akmenimis išgrįsto bruko? Kodėl jie akmeninį grindinį vadina prabanga?