Bliūkštant ES vienybei, analitikų kritika – Bendrija daro tai, kas patogu, o ne būtina

Europos Sąjungos diskusijos dėl naujo sankcijų Rusijai paketo atsidūrė vienos šalies – Vengrijos – gniaužtuose. Bendrijai pasiūlius iki metų pabaigos uždrausti rusišką naftą, premjeras Viktoras Orbanas tokį planą pavadino atomine bomba ekonomikai. Ir taip vos kelias dienas turėjusios trukti derybos išsitęsė. Analitikai sako, atmesdama bet kokį kompromisą, Vengrija pradėjo griauti ir taip trapią vieningos Europos viziją, kuria taip didžiavosi Bendrija. Ir konstatuoja, kad karo Ukrainoje akivaizdoje blokas daro tai, kas patogu, o ne būtina.

Indijos klausimas: ar ES diplomatams pavyks įtikinti indus atsigręžti nuo Rusijos?

Rusijos karas prieš Ukrainą – dar vienas pavyzdys, rodantis, kad konfrontacija tarp demokratijos ir autoritarizmo tik gilėja, sako Jungtinių Valstijų prezidentas. Vis dėlto, kai kurių demokratinių valstybių laikysena tokiais devizais verčia abejoti. Indija – beveik pusantro milijardo gyventojų turinti demokratija – nors ir baisisi karo žiaurumais, žudynėmis Bučoje ir kitur, iki šiol vengia atvirai pasmerkti Putiną už jo kariuomenės nusikaltimus ir nuo sankcijų susilaiko. Tokios dvejonės lėmė, kad ji iš Vakarų dabar sulaukia siūlymų plėsti ekonominius horizontus, visapusiškai gilinti bendradarbiavimą. Tačiau rankų sudėjusi nesėdi ir Maskva, ji gundo Indiją rusiškais energijos ištekliais, kurių, jei sankcijos bus sėkmingos, Europai parduos vis mažiau.

Atsargos pulkininkas Vosylius apie Mariupolio gynėjus: jie yra pasmerkti

Rusija šiomis dienomis ruošiasi gegužės 9-osios paradui. Tiesa, paradas apkartintas neplanuotų nesėkmių Ukrainoje, specialiąja operacija pavadintas karas nesibaigia, didelių laimėjimų nėra, pasigirti nelabai yra kuo. Todėl paskelbta programa rodo, kad paradas bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai. Ir vis dėlto visi laukia, kokią žinią Rusijos prezidentas pasiųs saviems ir pasauliui. Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – pokalbis su atsargos pulkininku Eugenijumi Vosyliu.

Rusija į savo teritoriją išvežė beveik 200 tūkst. ukrainiečių vaikų: ekspertai neabejoja – tai genocido aktas

Ukraina skelbia – beveik 200 tūkst. jos vaikų prievarta išvežti į Rusiją. Kai kurie jų – našlaičiai ar tėvų palikti. Ukrainos Teisingumo ministerija sako, kad tai įprasta Rusijos praktika kare, vykdyta dar Kryme ir Donbase. Istorikai primena, kad tokiais pačiais metodais veikė ir naciai su sovietais. Rusijos Dūmai svarstant įstatymą, lengvinantį ukrainiečių vaikų įvaikinimą, ir stengiantis atsivežtus vaikus įtraukti į rusišką švietimo sistemą, specialistai neabejoja – bandoma ištrinti ukrainiečių tapatybę, juos nutautinti. Teisės ekspertai atkreipia dėmesį: jeigu per karą kartais sunku įvardyti, ar konkretūs veiksmai yra genocidas, ar ne, vienos tautinės grupės vaikų perdavimas kitai, siekiant juos asimiliuoti – neabejotinai genocido aktas.

Kokių veiksmų imasi valstybė, kad ukrainiečių integracija būtų sklandesnė?

Jungtinės Tautos praneša, kad nuo karo bėgančių ukrainiečių šiuo metu daugiau nei 5 milijonai. Lietuvoje karo pabėgėlių oficialus skaičius jau perkopė 50 tūkstančių. Pirmomis karo dienomis lietuviai atvėrė ukrainiečiams ne tik savo širdis, bet ir būstus. Vyriausybė nusprendė kliautis visuomenine iniciatyva. Suskaičiuota, kad žmonės galėtų tris mėnesius priglausti apie 30 tūkstančių nedidelių šeimų. Tačiau artėja šio termino pabaiga, o karo Ukrainoje pabaigos nematyti. Dabar jau nuspręsta atsakomybę perkelti savivaldybėms, tačiau ir vėl nesuteikiant finansinės paramos. Iš Vyriausybės girdėti, galbūt bus pratęstas kompensacijų mokėjimas. Iš Europos Komisijos – taip pat pažadai apie paramą, bet kol kas nieko konkretaus. Tuo metu karo pabėgėliais besirūpinančios tarptautinės organizacijos įspėja: iš privačių būstų išprašyti ukrainiečiai jau grįžta į pabėgėlių registracijos centrus.

Politinis žemės drebėjimas JAV: ar sprendimas dėl visuotinės teisės į abortus bus perrašytas?

Politinis žemės drebėjimas ištiko Jungtines Valstijas. Jo mastus net sunku nusakyti: gilus skilimas akimirksniu dar pagilėjo, aršūs kultūrų karai tampa dar aštresni, Ukraina ir Kinija gali ilgai nesulaukti deramo Vašingtono dėmesio, o artėjantys Kongreso rinkimai suksis apie vieną temą. Mat po mėnesio-kito pusėje valstijų moterys gali nebetekti teisės į abortus, jei Aukščiausiasis Teismas nuspręs taip, kaip rašoma juodraštyje, kuris pirmą kartą istorijoje nutekintas žiniasklaidai. Pagal jį, kiekviena valstija spręstų pati. Verdiktas vainikuotų respublikonų dešimtmečių pastangas sukurti konservatyvių teisėjų daugumą teisme, sprendžiančiame svarbiausius šalies klausimus. Dabar ji suformuota ilgam, todėl demokratai baiminasi, kad tuoj ims riboti ir kitas teises, kurios tiesiogiai neįrašytos Konstitucijoje.

Eurovizijos apžvalgininkai: Ukraina favoritė ne dėl karo, daina tikrai verta aukštos vietos

Eurovizija sukurta tam, kad vienytų po karų atsigaunančią Europą, tačiau jau kitą savaitę prasidėsiantis 66-asis konkursas vyks kariaujant dviem didžiausioms Europos valstybėms. Agresorė Rusija dėl to buvo išmesta iš Eurovizijos, o Ukraina – pagrindinė favoritė laimėti. Ar ji laimės šiemetinę Euroviziją, paaiškės kitą savaitgalį – gegužės 14-ąją.

Ved. Nemira Pumprickaitė.