Lietuva kviečia politikus, teisininkus ir akademikus atvirai diskusijai apie egzistuojančius ir galimus teisinius mechanizmus, kurie leistų įgyvendinti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąją atsakomybę už agresiją prieš Ukrainą, aptarti jų privalumus ir trūkumus.

Tarptautinėje konferencijoje bus diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės ad hoc Specialaus tribunolo steigimui atsakomybei už agresijos nusikaltimą įgyvendinti.

Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.

2022 m. kovo 4 d. didelis skaičius tarptautinės viešosios teisės juristų, viešųjų asmenų ir žmogaus teisių gynėjų iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

Diskusijų temos:
1) tarptautinis agresijos nusikaltimas: kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės;
2) agresyvi Rusijos politika: kilmė, tikslai ir turinys, ideologinis agresijos karo pagrindimas;
3) teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos?
4) Specialaus Tribunolo teisinis pagrindimas, galima jo jurisdikcija, sudėtis, funkcionavimas ir procesas (kaltinamasis aktas, imunitetai, teismas už akių, vykdymas).

Renginio globėja:
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Konferencijos šeimininkai:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Gordon Brown, į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.