Ryškiausias lietuvių pasipriešinimo okupantų valdžiai pavyzdys – net 17 metų pogrindinyje rengtas leidinys, pasakojęs apie tikrą bažnyčios padėtį ir tikinčiųjų teisių pažeidimus Sovietų Lietuvoje. Dabar sunku įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis buvo leidžiama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Nieko panašaus į dabartinius kopijavimo aparatus tuomet nebuvo – žmonės iš lūpų į lūpas perduodavo savo istorijas. Paradoksas, tačiau ne žmonėms, o pačiam leidiniui buvo iškelta baudžiamoji byla. Saugumiečiai visais įmanomais būdais rinko informaciją apie tai, kas galėtų leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Buvo atlikta per 50 kratų, rąsta daugybė slaptos literatūros, tad autoriai suprato, kad norint tęsti veiklą reikia imtis ypatingų saugumo priemonių. Apie tai, ką išgyveno „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjai – laidoje „(Pra)rasta karta“.