Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainos žmonės turi didžiuotis atlaikę antrą pusšimtį dienų perkopusią Rusijos agresiją, kurią Kremlius tikėjosi užbaigti „daugiausiai per penkias dienas“. Rusija, rengdamasi Donbaso puolimui, dabar keršija ir už laivyno flagmano „Moskva“ netektį. Subombardavo raketų gamyklą netoli Kyjivo.

Trys lietuviai kunigai stačiatikiai, kritikavę Rusijos karą Ukrainoje bei patriarchą Kirilą, atleisti iš pareigų. Pasak bernardinai.lt šaltinių, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės Bažnyčioje. Pastarieji sako, kad arkyviskupijos pozicija pasikeitė labai staigiai – dar karo pradžioje kunigai paprašė būti nušalinti, jei per pamaldas reikės minėti patriarcho Kirilo vardą.

Į dviejų savaičių misiją Ukrainoje išvyko Lietuvos medikai – dvi komandos po 12 žmonių. Kiekvienoje – po 4 gydytojus ir 8 slaugytojas. Kyjivo regione jie padės gydyti per karą sužalotus žmones. Medikai vežasi vaistinių preparatų, įrangos. Nepanaudotos priemonės bei vaistai bus palikti Ukrainos įstaigoms.

Akreditavimo tarnyba išdavė pirmąsias licencijas 5 gydytojams ir slaugytojai iš Ukrainos dirbti Lietuvoje. Sveikatos priežiūros įstaigose padėjėjais jau įdarbinta specialistų iš Ukrainos, o trūkstant gydytojų, ukrainiečiai, pasak vadovų, itin laukiami. Asistentais farmacijos specialistus iš Ukrainos įdarbina ir kai kurie vaistinių tinklai.

Baltarusijai skelbiant, kad mėnesiui – nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios – Latvijos ir Lietuvos piliečiams, norintiems atvykti nereikės vizų, ir VSD, ir užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijos rekomenduoja nevykti į šalį. Krašto apsaugos ministras tai vertina ne kaip provokaciją, o bandymą visais įmanomais būdais rinkti informaciją, šnipinėti ir verbuoti lietuvius bei latvius.

Dalis Ukrainos piliečių pragyventi Lietuvoje ketina iš savarankiškos veiklos – nori gaminti maistą ir juo prekiauti, kai kas – šeimininkauti pobūviuose. Lietuvos institucijos sako – ukrainiečiams nereikia leidimo gyventi Lietuvoje. Bet daugiau jokių išimčių ar nuolaidų – privalu gauti individualios veiklos pažymą ir paisyti patiekalų ruošimo reikalavimų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, kad Klaipėdos uostas gali būti panaudotas padedant Ukrainai eksportuoti grūdus, politikai ir ekonomistai sutinka, kad reikia greitų sprendimų. Nepaisant to, kad Lietuvai gali tekti investuoti į infrastruktūrą, šalis ne tik ištiestų pagalbos ranką, bet ir pati turėtų naudos.

Lietuviai Ukrainai padeda ne tik pinigais, maistu, ginklais, bet ir gelbėja gyvūnus. Apie trys dešimtys gyvūnų iš Ukrainos prieglaudų – jau globojami namuose mūsų šalyje. Šunys ir katės pirmiausia tris savaites turėjo praleisti karantine. Lietuvoje norinčiųjų globoti Ukrainos gyvūnus registravosi maždaug pusketvirto tūkstančio žmonių.

Į Nerį įžuvinant paleista apie 50 tūkst. unguriukų. Taip siekiama atkurti žuvų išteklius vandens telkiniuose. Šiemet Prancūzijoje nupirkta rekordiškai daug unguriukų. Iš viso apie 600 kilogramų. Kaip vyko įžuvinimas, stebėjo žurnalistė Kristina Karlonė.

Rašytojos Ievos Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms išleista rašytojos Editos Barauskienės knyga „Kovingoji Ėvė“. Gausiai nuotraukomis iliustruotoje knygoje – pažintis su kiek kitokia Ieva Simonaityte: visuomenininke, lietuviškumo puoselėtoja ir gentainių gynėja.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia grafikės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės paroda „Kintantis laikas“. Joje – per pastaruosius penkerius metus sukurti grafikės darbai.

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijos Vokiečių gatvėje vitrinoje eksponuojama dailininkės Jovitos Laurušaitės kūrybos paroda „Keramika“. Parodoje eksponuojami naujausi dailininkės sukurti darbai iš baltojo molio – figūriniai indai, kuriuos pati autorė vadina tiesiog moterimis, juokaudama: „Kai mano moterims pasidaro ankšta namuose, išleidžiu į miestą pasižvalgyti ir pačioms pasirodyti“.

Ved. Marijus Žiedas.