Amerikiečių ir britų pareigūnai teigia renkantys informaciją apie Mariupolyje Rusijos pajėgų galbūt panaudotą cheminį ginklą. Vakarai teigia, kad jei pranešimai pasitvirtins, Maskva sulauks atitinkamo atsako. Tuo metu karo nusikaltimus fiksuojantys Ukrainos pareigūnai praneša Kyjivo priemiesčio namo rūsyje aptikę dar 6 civilių kūnus. Oficialiai skelbiama, kad aplink sostinę jau aptikti daugiau nei tūkstančio žmonių palaikai, bent 300 jų – Bučoje. Įspėjame, kai kurie vaizdai ir istorijos gali sukrėsti.

Pokalbis – su Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovu Tomu Jermalavičiumi.

Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios mažiausiai 4 milijonai 800 tūkstančių vaikų turėjo palikti namus. UNICEF teigimu, tai neįtikėtini skaičiai. Jie turėjo palikti ne tik namus, bet ir mokyklas, draugus, dažnai ir šeimos narius. Apstu istorijų, kokių žygdarbių tėvai imasi, kad jų vaikai atsidurtų saugioje vietoje. Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose informavo, kad Rusija pagrobė daugiau nei 120 tūkstančių vaikų ir neva rengia įstatymą supaprastinti ir paspartinti įvaikinimo procedūras ne tik našlaičiams, bet ir turintiems tėvus ar giminių. Dauguma vaikų – iš apsiausto Mariupolio – išgabenti į rytinį Donecką, o iš ten – Rusijos Taganrogo miestą.

Ukrainos finansų ministras išskirtiniame interviu britų transliuotojui „Skynews“ pareiškė, kad Rusija turėtų sumokėti jo šaliai reparacijas, kai karas baigsis. Serhijus Marčenka vardijo įvairius būdus, kuriais iš Maskvos būtų galima paimti pinigus: įšaldytą bankų, oligarchų turtą, įvesti papildomus mokesčius Rusijai. Ministras išreiškė viltį, kad tarptautinė bendruomenė bus pajėgi priversti Maskvą susimokėti ir bus surinkta pakankama suma Ukrainai atstatyti.

Apie tai – pokalbis su VU teisės fakulteto docente Indre Isokaite-Valuže.

Rusijoje minimą Kosmonautikos dieną Vladimiras Putinas Tolimuose Rusijos Rytuose, pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Maskvos esančiame Vostočno kosmodrome, susitiko su sąjungininku, Vakarų nepripažįstamu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. Šį susitikimą skirtingai nei vakarykštį su Austrijos kancleriu Maskvoje, leista filmuoti. Šiandien sukanka 61 metai po to, kai Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, pabuvusiu kosmose ir būtent šį įvykį Putinas pateikė kaip pavyzdį, kad Rusija gali pasiekti laimėjimų net ir būdama izoliuota nuo Vakarų. Oficialioje Putino ir Lukašenkos darbotvarkėje – derybos dėl glaudesnio šalių bendradarbiavimo, nors dauguma Vakarų analitikų kelia klausimą, ar Baltarusiją dar galima laikyti suverenia valstybe. Viena vertus, ji pasitarnavo kaip platforma Ukrainai pulti, todėl taip pat yra laikoma agresore ir Vakarų baudžiama sankcijomis, kaip ir Rusija. Kita vertus – tiesiogiai, net ir spaudžiant Kremliui, Baltarusijos kariuomenės Ukrainoje nėra. Apklausos rodo, kad tokiam žingsniui pritartų vos keli procentai baltarusių, o Lukašenka ir taip stokoja legitimumo tarp žmonių. O jei Lukašenkos armija būtų sumušta, jis netektų vienos svarbiausių režimo atramų. Tiesa, buvo pasirodę ir pranešimų, kad kariai tiesiog atsisako kariauti.

Pokalbis – su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Laidos pabaigoje – ukrainietės pabėgėlės Elizos kartu su 300-ais lietuvių atliekama daina Vilniaus Rotušės aikštėje. Jie atlieka Ukrainos savanorio, grupės „Boombox“ lyderio Andrijaus Chlyvniuko išpopuliarintą dainą.

Ved. Rasa Tapinienė.