Atakos prieš Charkivą, Kyjivą ir kitus miestus, nuo žemės nušluotas Mariupolis, ligoninių, mokyklų bombardavimai – jau pirmąjį karo mėnesį atrodė, kad Rusijos žiaurumui ribų nėra, bet net šį terorą Putino kariuomenė sugebėjo perspjauti. Dešimtys kūnų Bučos gatvėse, kiemuose ir rūsiuose, pora šimtų – masinėse kapavietėse. Kyjivas žudynes Bučoje vadina didžiausiu 21 amžiaus nusikaltimu ir žada teisingumą. Bet net vaizdo įrašai, neigiantys Kremliaus melus, rodantys, kaip šaudoma į civilius, atsimuša į Rusijos cinizmą: esą visi vaizdai Kyjivo priemiesčiuose tik pagal amerikiečių užsakymą, britų padaryta klastotė.

Po Bučos, Borodiankos ir kitų Kyjivo priemiesčių vaizdų, kurie liko Rusijos armijoms išėjus, dabar pasaulis stebi, kaip jos kaupiamos rytinėje Ukrainoje. Žvalgybos praneša, kad ten laukia dideli mūšiai, nes Rusija sieks visiškos Donecko ir Luhansko sričių kontrolės bei sausumos koridoriaus, kuris sujungtų Donbasą su Krymu. Nepavyko užimti Kyjivo, bet reikia kaip nors pateikti savo auditorijai pateisinimą, kad karas buvo sėkmingas. Klausimas – ar pavyks, ar Ukrainai pavyks atsilaikyti dar kartą? „Savaitėje“ buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys.

Nuolat dejuojanti dėl NATO plėtros Rusija daro viską, kad jos pasienis su Aljansu ilgėtų. Dabar jis driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų, o jei į NATO įsijungtų Suomija, Rusijos pasienis su aljansu padvigubėtų ir pasiektų strategiškai svarbų Murmanską, Kolos pusiasalį, kuriame dislokuota didelė dalis Rusijos karinio laivyno. Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Suomiją ir Švediją galvoti apie tvirtesnę vietą Europos saugumo architektūroje. Šių „skandinavių“ narystė buvo viena temų šią savaitę vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime. Suomijos parlamentas savaitę prieš Velykas svarstys, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą paveikė Suomijos saugumą ir narystę NATO. Švedijoje tai analizuoja vyriausybė ir opozicija, išvadų laukiama gegužę.

Kai Europos Sąjunga vis nesiryžta atsisakyti Rusijos dujų ir taip sumažinti jos pajamas, iš kurių finansuojamas karas Ukrainoje, Lietuva pirmoji bendrijoje tą padarė. Nes investavo į savo energetinę nepriklausomybę ir 2014-tų metų spalio 27-ąją Klaipėdoje prisišvartavęs „Independence“, iš esmės pakeitė Lietuvos santykius ir pozicijas derantis su Maskva. Tada, suvienijus prezidento, vyriausybės ir specialistų pajėgas, per rekordiškai trumpą laiką – trejus su puse metų – pavyko įgyvendinti sudėtingą projektą. Kol kas nė vienai valstybei taip greitai nėra pavykę. Terminalo pajėgumas 4 milijardai kubinių metrų per metus, o visos trys Baltijos valstybės per metus suvartoja maždaug 5 milijardus kubų. Tačiau buvo ir tokių, kurie piktinosi terminalo kaina, nes esą už tą sumą Lietuva galėjo dar ir „Mistralių“ prisipirkti. Šiandien tuomečių oponentų nuomonė nelabai pasikeitė.

Prancūzija renka naują šalies prezidentą. Nors didelė tikimybė, kad juo bus perrinktas Emmanuelis Macronas, nepaisant Rusijos brutalumo ir žudynių Ukrainoje, jam ant kulnų lipa palankumu Putinui pagarsėjusi radikalios dešinės kandidatė Marin Le Pen. Politologai tam turi paaiškinimą – ilgą laiką nusikratyti radikaliosios politikės etiketės bandžiusiai Le Pen, regis, pavyko įtikinti prancūzus, kaip ir pažadais dėl kovos su energijos kainomis. Tuo metu Macronui, kuris nuo invazijos pradžios daugiausia laiko skyrė karui Ukrainoje, dabar tenka aiškintis dėl skandalą šalies viduje sukėlusio „makinzigeitas“. Iš Prancūzijos – Justina Ilkevičiūtė ir Mindaugas Laukagalis.

Vakarų politikams džiaugiantis dėl gana vieningo Europos Sąjungos spaudimo Rusijai, optimizmą temdo praėjusią savaitę vykusių Vengrijos parlamento rinkimų baigtis. Sutriuškinusi opoziciją, Viktoro Orbano partija „Fides“ parlamente jau ketvirtą kartą iš eilės užsitikrino dviejų trečdalių daugumą, kuri toliau leis priimti su demokratinėmis vertybėmis prasilenkiančius įstatymus, keisti Konstituciją ir apeiti stabdžius bei atsvaras. Bet Vengrijos valdančiųjų džiaugsmas gali trukti neilgai. Europos Komisija jų pergalę pasitiko inicijavusi iki šiol nenaudotą teisinę procedūrą, o su Vladimiru Putinu gerus ryšius palaikančio Orbano laikysena pašonėje vykstančio karo atžvilgiu nuvylė ir artimiausius sąjungininkus. Lenkijos valdančiosios partijos pirmininkas Vengrijos premjerui pasiūlė pasitikrinti akis pas gydytoją – kad pagaliau pamatytų, ką Rusija padarė Bučoje.

Prasidėjus karui, Eurovizijos prognozėse Ukraina šovė į pačią viršūnę. Grupės „Kaluš“ atliekama daina „Stefanija“ jau dabar vis dažniau vadinama geriausiu hip hopo kūriniu konkurso istorijoje. Visgi nepaisant daug palankių prognozių, abejonių, ar šalis galės dalyvauti konkurse, buvo dar daugiau. Tačiau Ukrainai atsilaikius prieš agresiją šiaurėje, jos pradėjo sklaidytis ir tapo Aišku: „Kalušai“ vyks į Turiną ir ten neš žinią apie Ukrainą. Pasak grupės narių, kiekvienas turėtume išsikelti tikslą - kasdien bent vienu mažu darbu padėti su Putinu kariaujančiai Ukrainai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.