Verslo struktūros siūlosi steigti krašto apsaugos ekspertų tarybą, tačiau atsako iš valdžios institucijų – nesulaukta

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir Baltarusijos sistemingas savarankiškumo praradimas, visiškai keičia saugumo padėtį regione, todėl Lietuvos politikai ėmėsi rengti parlamentinių politinių jėgų susitarimą dėl nacionalinio saugumo. Jame greta kolektyvinės gynybos kartu su NATO sąjungininkais ir šalies kariuomenės stiprinimo taip pat ir siūlymas iki 2023-čiųjų parengti Valstybės gynybos planą, kuriame būtų numatyti valstybės institucijų, verslo ir piliečių veiksmai, jei kiltų pavojus valstybei. Verslo struktūros siūlosi prisidėti prie krašto gynybos, steigti panašią ekspertų tarybą, kaip buvo per pandemiją, bet atsako iš valdžios institucijų kol kas nėra.

NATO sekretoriaus pavaduotojas Jeglinskas apie aljanso strategiją: atgrasymas be gynybos – mažai ko vertas

Visuomenės pasirengimas gintis – viena iš nacionalinio saugumo krypčių, kita – stiprinti ir plėsti NATO kolektyvinės gynybos garantijas. Lietuva siekia nuo atgrasymo politikos pereiti prie priešakinės gynybos. Tam reikia dislokuoti daugiau nuolatinių NATO pajėgų, sustiprinti oro ir priešraketinę gynybą ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos regione. Dar iki birželio viršūnių susitikimo Madride ketinama stiprinti NATO pajėgumus Rytų Europoje. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas „Savaitėje“.

Lietuvos kariuomenė pripažįsta – Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, tačiau vėjo krypties Putinas nenumatys

Kol kas branduolinis ginklas buvo panaudotas vienintelį kartą, kai Jungtinės Valstijos siekė priversti Japoniją kapituliuoti Antrajame pasauliniame kare. Tačiau vos užpuolęs Ukrainą, Putinas demonstratyviai įsakė savo karo vadams aktyvuoti strategines branduolines pajėgas, o Rusijai įklimpus kare, prezidento atstovas pakartojo tai, kas parašyta nacionalinio saugumo strategijoje: branduolinis ginklas gali būti panaudotas, jei Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“. Tą grėsmę egzistencijai netrukus įžvelgė Kremliaus ideologas Vladimiras Medinskis, kurį Putinas pasiuntė derėtis su ukrainiečiais dėl karo nutraukimo. Lietuvos kariuomenė pripažįsta, kad Rusija turi ir gali panaudoti bet kurį masinio naikinimo ginklą – biologinį, cheminį ar branduolinį. Tačiau Putinas negali numatyti tokio ginklo poveikio: nežinia kur vėjas nupūs branduolinį debesį, o virusas taip pat sėkmingai gali kirsti ir Rusijos sieną. Tai galėtų sustabdyti neprognozuojamą karo sukėlėją.

ES ryškėja Lenkijos lyderystė, tačiau ekspertai būgštauja, kad augančiai šalies svarbai koją gali kišti vidinės rietenos

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lenkijos vaidmuo organizuojant Europos Sąjungos atsaką vis ryškesnis. Su Briuseliu dėl teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės ir kitų klausimų nuolat konfliktuojanti Varšuva demonstruoja lyderystę, ne tik organizuodama pagalbą Ukrainai, bet ir didindama Vakarų spaudimą Kremliui. Šią savaitę, ragindama sekti jos pėdomis, Lenkija paskelbė nutrauksianti Putino karo mašiną finansuojančių rusiškų energetikos išteklių importą. Ir kartu su Baltijos šalimis siūlo įvesti daugiau sankcijų. Neformalus Lenkijos valdančiųjų lyderis Jaroslavas Kačinskis signalizuoja, kad Lenkija pasirengusi tapti svarbiausiu amerikiečių pajėgų atramos tašku Europoje, kur vietos atsirastų ir NATO branduoliniam arsenalui. Tačiau ekspertai būgštauja, kad augančiai šalies svarbai koją gali pakišti nuolatinės vidaus politinės kovos.

Ekonominiam Putino šantažui tęsiantis, Baltijos valstybės pareiškė visiškai atsisakančios rusiškų dujų

Kare kaip kare – Vladimiras Putinas pakartojo, kad Vakarai paskelbė ekonominį karą Rusijai ir visą šią savaitę gąsdino atsakomuoju smūgiu: už rusiškas dujas priversti mokėti rubliais. „Gazprom“ nutekino informaciją, esą svarsto įvairius variantus, kaip nutraukti tiekimą. Bet kol kas dujos teka, o Europos vyriausybės žada šantažui nepasiduoti ir reikalauti, kad Maskva laikytųsi sutarčių. 97 proc. jų nurodo mokėjimą eurais ar doleriais. Putino potvarkis vis dar leidžia į „Gazprom“ banko sąskaitą pervesti eurus, todėl grasinimai veikiau skirti jam apsaugoti nuo sankcijų ir dar namų auditorijai įkvėpti. Rusija kasdien už dujas gauna po beveik pusę milijardo eurų ir visi supranta, kad niekur kitur jų neparduos. Užtat ji ilgainiui gali netekti svarbiausios dujų rinkos. Kad ir kokios skaudžios dabar dujų kainos, europiečiai imasi ieškoti alternatyvų. Vakar Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje, o vėliau ir Latvija su Estija pranešė, kad visiškai atsisako rusiškų dujų.

Ved. Nemira Pumprickaitė.