Prabėgus beveik mėnesiui nuo karo pradžios, Pentagonas praneša, kad atrėmusios Rusijos puolimą, Ukrainos pajėgos dalyje vietovių bando kontratakuoti ir atkovoti priešo užimtas teritorijas. Skelbiama, kad Ukrainos vėliava ir vėl iškelta į vakarus nuo Kyjivo esančiame Makarivo mieste. Tačiau sudėtingiausia padėtis ir toliau išlieka iš visų pusių apsiaustame Mariupolyje. Volodymyro Zelenskio teigimu, čia tebėra apie 100 tūkstančių žmonių, įstrigusių „nežmoniškomis sąlygomis“.

Prezidento sušauktoje Valstybės gynimo taryboje apsispręsta tęsti karinę paramą Ukrainai. Tam numatyta skirti dar ne mažiau nei 10 milijonų eurų.

Vokietijos kancleris prieš NATO viršūnių susitikimą pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir Lenkijos siūlymo siųsti taikdarius į Ukrainą.

Nuo karo Ukrainoje į Lietuvą pabėgusiems žmonėms tenka nueiti ilgą kelią, kol pavyksta atsiimti siuntą iš Ukrainos, kurioje dažniausiai būna reikalingiausi daiktai. Lietuvos paštas reikalauja ir mokesčio, ir užpildyti deklaraciją ar net prekių įsigijimo dokumentų iš karo zonos. Pašto atstovų teigimu, tokios yra bendros Europos Sąjungos taisyklės, kurias jau svarstoma keisti.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė teigia, kad epideminei situacijai šalyje gerėjant, diskutuojama, ar nereikėtų keisti šiuo metu galiojančios kaukių nešiojimo tvarkos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo vyresniems nei 65 metų žmonėms valstybės lėšomis dengti visą priemoką už kompensuojamus vaistus. Dabar ji kompensuojama žmonėms nuo 75-erių.

Kaunas Eigulių mikrorajone esančią Čečėnijos aikštę pervadino į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę. Erdvėje šalia Kalniečių parko dar planuojama pastatyti atminimo ženklą pirmajam Čečėnijos prezidentui, kovojusiam už čečėnų laisvę. Keisti aikštės pavadinimą nuspręsta Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nes su šia agresija viešumoje siejamas ir dabartinis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Ved. Jovita Vitkauskė