Naudingi santykiai su Vakarais ar parama ištikimam partneriui Kremliuje. Kinijos sprendimas, kurią pusę palaikyti, gali nulemti ne tik karo Ukrainoje baigtį, bet ir galios balansą visame pasaulyje. Rusija – didžiausias Kinijos sąjungininkas siekiant sugriauti Vakarų dominavimą pasaulyje. Tačiau triuškinamos sankcijos ir pralaimėjimai mūšio lauke parodė, kad kaina palaikyti Kremlių gali būti per didelė.

Rusija ir toliau atakuoja pastatus, kuriuose slepiasi civiliai žmonės. Bombarduota Mariupolio meno mokykla, kur slėpėsi 400 žmonių, žmonės iš Mariupolio prievarta išvežami į Rusiją, kalbama apie tūkstančius, jų likimas nėra žinomas. Jungtinės Tautos praneša, kad savo namus paliko 10 milijonų ukrainiečių. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo: jis pasirengęs derėtis su Putinu, bet, jei bandymai derėtis žlugs, tai gali reikšti Trečiąjį pasaulinį karą.

Kitą savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime, kur bus aptariamas karas Ukrainoje. Į susitikimą atvyksta ir Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Šįvakar „Savaitėje“ – prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys.

Kitą savaitę Europos Sąjunga svarstys, kaip dar griežčiau bausti Rusiją, tačiau nesutariama dėl smūgio Rusijos naftos ir dujų eksportui. Jį palaiko Rytų Europa, bet svyruoja Vokietija ir kai kurios kitos šalys. Tiesa, šiandien Vokietijos ekonomikos ministras paskelbė, kad pasiektas susitarimas su Kataru dėl ilgalaikės partnerystės energetikos srityje. Kol teka Rusijos nafta ir dujos, jos karinė mašina „maitinama“ – šis perspėjimas verčia demokratinį pasaulį nepirkti energetinių išteklių iš Rusijos, tačiau per naktį neįmanoma rasti alternatyvių tiekėjų.

Humanitarine katastrofa tapęs Rusijos puolimas Ukrainoje sukėlė pavojų ir viso pasaulio maisto tiekimo grandinėms. Ukraina ir Rusija kartu eksportuoja trečdalį pasaulio kviečių – jų ir kitų grūdų eksportas iš Ukrainos sustojo dėl destrukcijos ir uždarytų uostų, o iš Rusijos – dėl netiesioginio sankcijų poveikio. Besivystančioms šalims Afrikoje ir Vidurio Rytuose, tiesiogiai priklausančioms nuo šių grūdų importo, tenka skubiai ieškoti tiekimo alternatyvų, nors pasaulinės grūdų saugyklos jau gerokai tuštesnės nei įprasta.

Karas Ukrainoje sumaišė kortas jau mažiau nei po mėnesio vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų kandidatams. Kol vieni bando atsikratyti prorusiško šleifo, Putiną smerkiantis, tačiau vis dar su juo besikalbantis Emmanuelis Macronas tolsta nuo kitų kandidatų.

Pernai balandį KT paskelbė nutarimą, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Kad 2023 metų gegužę įvyktų tiesioginiai merų rinkimai, Seimas turi priimti Konstitucijos pataisą, balsuodamas dėl jos du kartus su ne mažiau nei trijų mėnesių pertrauka. Kad pataisa įsigaliotų, turi praeiti ne mažiau nei mėnuo po antrojo Seimo balsavimo.

Karo Ukrainoje ir žmonių, ieškančių, kur pasislėpti vaizdai, iškėlė klausimų, ar Lietuvoje yra slėptuvių. Premjerė, gavusi klausimą apie slėptuves, pareiškė, „prašau neprovokuoti diskusijų, kurios gali sukelti visuomenės nerimą“, o vidaus reikalų ministrė prašė rimties ir nekelti panikos. Vis dėlto šią savaitę Agnė Bilotaitė sukvietė savivaldybių atstovus, už civilinės saugos koordinavimą atsakingo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybę. Ministrė pranešė optimistinę žinią, kad kilus karo grėsmei, saugią priedangą turėtų visi gyventojai, nors prieš tai buvo skaičiuojama – mažiau nei pusė.

Ved. Nemira Pumprickaitė.