Kažkada pirmi, pagerbti medaliais ir kaip šiandien gyvena sporto veteranai?

Iki šiol Kauno sporto veteranai susitikdavo Lietuvos sporto muziejuje, tačiau šiais metais jie iš ten buvo išprašyti – esą, patalpomis naudodavosi nelegaliai.

„Mes ten repetuodavom, susirinkdavom, buvo smagu, bet dabar užsidarė, pandemija trukdo gal, kitokie dalykai“ – nusivylimo neslepia lengvaatletis - veteranas Vincas Vytautas Bieliūnas.

„Sporto veteranai anksčiau gyveno geriau, buvo daugiau renginių, ypatingai, kada mes susitikdavom sporto muziejuje“, - susitikimų trūksta ir daugkartinei pasaulio plaukimo čempionei – veteranei.

Sporto veteranai viliasi, kad Švietimo ir sporto ministerija juos išgirs.

Tuomet būsimoji lengvosios atletikos čempionė, sporto meistrė Joana Bartaškienė prisimena:

„Aš baigiau 1972 metais. Kaip mūsų laikmetis toks buvo, kad mes turizmo stovyklose, palapinėj vakare „Sėk sesute, žalią rūtą, kad Lietuva laisva būtų....“ dainavom, ir aš papeikimą gavau, buvo tokių, kurie išgirdo ir mus paskundė, ir mus pakvietė aiškintis kaip mes tokias dainas dainuojam“ , - apie savo studijų laikus ir sovietinį rėžimą pasakoja aerobikos trenerė, veteranė Joana Bartaškienė.

“Atsimenu, savo trenerę Mariją Korienę, esu dėkinga jai, nes po universiteto baigimo, grįžau į sporto universitetą dirbti, išvažiavau į Maskvą, parašiau disertaciją, sugrįžau ir esu laiminga, kad esu čia”, - pasakoja daugkartinė pasaulio plaukimo čempionė veteranė dr. Birutė Užkuraitytė Statkevičienė.

“Kai aš sportavau, būdavo pilna sporto halė. Va, taip ateini prie stalo, pasižiūri į žmogų, kaip į jus pvz. ir matai, nugalėsi ar ne. Jus nugalėčiau”, - pasakoja stalo teniso veteranė Viktorija Kežinaitienė.