Vakarų lyderiai griežtai smerkia Rusiją, jos pajėgoms praėjusią naktį apšaudžius Zaporožės atominę jėgainę. Jų teigimu, tai kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio saugumui. Artilerijos sviediniai kliudė vieną elektrinės teritorijoje esančių pastatų – jame kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas. Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas sako, kad radiacinis pavojus nepadidėjęs ir siūlo padėti tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos derybose, kad užtikrintų branduolinių objektų saugumą. Rusijos kariuomenės daliniai ir toliau tęsia miestų – Kyjivo, Charkivo ir Mariupolio – apgultį.

NATO generalinis sekretorius pranešė, kad Aljansas neskelbs Ukrainos neskraidymo zona, nes siekiama išvengti atviro konflikto su Rusija. Tuo metu Europos Sąjungoje svarstytos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui, bet sprendimų laukiama kitą savaitę.

Rusų kariams atakavus Zaporižios atominę elektrinę, branduolinės saugos specialistai sako, kad tai kelia pavojų tiek Ukrainai, tiek jos kaimynėms. Vis dėlto laikinoji Radiacinio saugumo centro vadovė teigia, kad Lietuvoje radiacinis fonas nepadidėjo ir pavojaus nėra, todėl kalio jodido tablečių gerti nereikia.

Ukrainos vidaus reikalų ministrė sako, kad tikisi, jog kova prie atominės jėgainės dar tęsiasi. Ukraina viliasi, kad rusų karius pavyks išstumti per kelias valandas. Be sudėtingos situacijos Zaporižėje, viceministrė sako, kad itin svarbu sukurti humanitarinį koridorių, nes kai kur Ukrainos žmonės jau kelias dienas badauja.

Vilniuje įsikūrę „Ukrainos namai“ renka paramą karo fronte kovojantiems ukrainiečių kariams. Nuo karo pradžios jau išsiųsta 10 autobusų su įvairiais daiktais ir įranga. „Ukrainos namų“ vadovas sako, labiausiai šiuo metu fronte trūksta raiščių kraujavimui stabdyti ir medikamentų.

Tolimųjų reisų vairuotojai iš Kuršėnų išvyko kautis už Ukrainos laisvę. Vilkikus saugoti jie neribotam laikui paliko Šiaulių rajono autobusų parke.

Vyriausybė skirs daugiau kaip 40 milijonų eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje. Papildomai iš skolintų lėšų būtų skiriama sąjungininkams siunčiant į Lietuvą papildomai karių. Rusijai užpuolus Ukrainą, NATO ėmėsi stiprinti rytų Aljanso gynybą, pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas.

Vykstant nuožmiems mūšiams Ukrainoje, paaštrėjo ir informacinis karas. Kremlius imasi griežtų cenzūros sprendimų: už neva klaidingos informacijos apie padėtį Ukrainoje skleidimą grės iki 15 metų kalėjimo. Jau uždaryta ne viena televizija, radijas pačioje Rusijoje, ribojama informacija iš Vakarų.

Įvedus sankcijas baltarusiškiems kroviniams ir jau savaitę vykstant karui Ukrainoje, Klaipėdos uosto bendrovės jaučia pasekmes: mažėja krova, terminaluose stringa Ukrainai skirti kroviniai, nes jų neįmanoma išgabenti. Skaičiuojami galimi praradimai, bet uosto bendrovės sako, kad finansiniai nuostoliai lieka antrame plane, kai kalba eina apie Rusijos užpultoje Ukrainoje žūstančius žmones.

Vyriausybė penktadienį atsisakė ploto reikalavimo vienam lankytojui prekybos vietose. Šis žingsnis – ne pirmas, per pastarąsias kelias savaites Vyriausybei švelninant apsaugos reikalavimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos.

Paramą Ukrainai teikia ir šiauliečiai menininkai. Mieste rengiami meno kūrinių aukcionai, paramos koncertai.

Vasario 24 d. kultūros ministras Simonas Kairys pareikalavo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo Simono Keblo atleisti iš užimamų pareigų teatro įkūrėją ir meno vadovą Rimą Tuminą. Kovo 4-ąją darbo sutartis su teatro įkūrėju ir meno vadovu buvo nutraukta, praneša teatras.

Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Joje tris dienas bus skiriamas dėmesys ir Ukrainai: Kudirkos aikštėje rengiamos labdaros akcijos ir aukcionai, per kuriuos surinktos lėšos bus skirtos padėti nuo karo kenčiančiai šaliai.

Ved. Jovita Vitkauskė.