Iš Berlyno keliaujame į kitą Rytų Vokietijos miestą. Tai miestas legenda, dizaino revoliucija. Ir nors tai vyko kiek daugiau nei prieš 100 metų, ko gero, kiekvienas šiuolaikinis architektūros ar dizaino stilius buvo įkvėptas Bauhauzo.

„Pats pastatas yra manifestas ir plačiausiai, ko gero, žinomas bauhausinės architektūros pavyzdys, kitaip tariant, tam tikras etalonas “, – pastatą apibūdina KTU architektūros istorikas doc. Vaidas Petrulis.

Pigu, greita ir kokybiška. Dizainas vėl turėjo tapti prieinamas žmonėms, kadangi per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos ekonomika buvo visiškai sugriauta – smuko pajamos ir pragyvenimo lygis.

„Tai buvo ideologija, kaip tvariai naudoti, pernaudoti, atsižvelgiant į žmogaus kasdienius poreikius, o ne į susigalvotą prabangą“, – sako VU architektūros istorikė prof. Marija Drėmaitė.

Bauhauzo mokykla gyvavo 14 metų – Veimare, Desau ir Berlyne. Desau mokykla pasiekė savo veiklos viršūnę. Pirmasis mokyklos direktorius ir architektas Valteris Gropijus eksperimentavo idėjomis, skelbė naujos amatininkų gildijos atsiradimą, kurioje nebūtų vietos klasiniams skirtumams ir arogantiškam požiūriui menininkų į amatininkus, – pasakoja Bauhaus Dessau fondo mokslo darbuotojas dr. Werner Möller. V. Gropijus sakydavo, kad Bauhauzo stilius tai ne sistema, ne dogma, ne receptas ir ne mada. Bauhauzo gyvybė nuolatinėje kaitoje ir eksperimente. „Svarbu Bauhauzo pastatą pamatyti judesyje, svarbu kaip jis funkcionuoja, pajusti laiko dvasią, proveržį ir ateitį“ – sako W. Möller.

Vienintelis šios mokyklos studentas arba bauhausleris – lietuvis architektas Vladas Švipas.

1928 m. žurnale „Bauhaus“ publikuotame interviu V. Švipas sakė: „Čia Bauhause aš įsipareigojau architektūrai ir būtent ne formai, o žmogui, turiniui, o ne regimybei“.

„Jei iškeltumėte ranką, jaustumėte cirkuliuojančias oro sroves, dėl cirkuliacijos oras tarp atskirų aukštų susimaišo, kartu su oru maišosi ir garsai“ , - apie oro ir staklių garsų maišymasi pasakoja W. Möller.

Šioje mokykloje buvo sąmoningai nesilaikoma vokiečių kalbos taisyklių, tai buvo modernu. „Mes viską rašome mažosiomis raidėmis, taupome laiką. Kam reikia dviejų abėcėlių, jei tikslui pasiekti užtenka ir vienos“.

Bauhauzo studentai garsėjo teminiais ekstravagantiškų kostiumų vakarėliais, buvo statomi šokio, vaidybos ir pantomimos spektakliai. Pažangos ir technikos parodijos.