Laurinaitis pandemijos iššūkius: ypatingai nuskriausti jaučiasi paaugliai – neaišku, ar jiems pavyks kompensuoti prarastą laiką. Laikas, pragyventas kartu su pandemija, vis bėga. Su juo kartu nemažėja ir eilės pas psichologus. Kai kurių privačių specialistų užimtumas labai didelis – naujų klientų priimti negali.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, valstybės finansuojamose psichologų konsultacijoje praėjusiais metais apsilankė apie 38 tūkst. žmonių, panašus skaičius laikėsi ir ankstesniais metais.

„Padaugėjo sunkių temų“, tokį pokytį kalbantis su vaikais pastebi „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Anot jos, pandemijos ribojimai turėjo įtakos vaikų ir paauglių raidai, jų savijauta suprastėjo ir tai yra iššūkis psichikos sveikatos sistemai. Vien „Vaikų linija“ sulaukia apie 300 skambučių per dieną, tiesa šis skaičius buvo panašus ir prieš pandemiją, tačiau daugėjo internetinių pokalbių su specialistais.

„Pokalbiai tapo ilgesni ir gilesni“, tokius pokyčius per pandemiją stebi 100 skambučių per dieną sulaukianti emocinę pagalbą teikianti Jaunimo linija.

Ekspertas apie NT kainas: 2022-ieji Lietuvoje turėtų būti kainų lėtėjimo metai. Nekilnojamojo turto kainos vis dar stiebiasi. Per metus jos šoktelėjo dar penktadaliu. Didžiausias brangimas – maždaug 23 proc., fiksuotas Vilniuje ir Kaune. Nedaug atsiliko ir didieji miestai. Ir tai yra didžiausias augimas Europoje – tik Čekijoje kainos didėjo dar daugiau.

Vis dėlto, jeigu pažvelgtume kiek būstas kainuoja kitose Europos sostinėse, galime pasiguosti, kad Lietuvoje jis ne toks jau ir brangus. Jei Vilniuje vidutiniškai kvadratinis metras miegamajame rajone atsieis apie 2 120 eurų, tai pvz., Paryžiuje tektų atseikėti kone 10 tūkst., Londone– kiek per 7. Dvigubai daugiau butas kainuotų Berlyne.

„Paryžiuje brangu ne tik pirkti, bet ir nuomotis būstą“, sako LRT bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.

„2022-ieji Lietuvoje turėtų būti kainų lėtėjimo metai“, sako Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Vakarų diplomatija su Maskva tęsiasi, Lietuva stiprina paramą Ukrainai: šalies žmonės nori stabilumo ir yra pavargę nuo karo. Baltarusijoje prasidėjus Minsko ir Maskvos pajėgų pratyboms, Vakarų diplomatija tęsiasi. Maskvoje Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė perspėja Rusiją, kad karas su kaimyne būtų pražūtingas visai Europai. Kijeve viešinti premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad Lietuva stiprina paramą Ukrainai – jau artimiausiomis dienomis išsiųs „Stinger“ priešlėktuvines raketas.

„Žmonės nori stabilumo“, sako Ukrainos rytuose esantis LRT portalo žurnalistas Benas Gerdžiūnas. Anot jo, gyvenimas vyksta įprasta eiga, tačiau ukrainiečiai yra pavargę nuo karo.

Dopingo šešėlis virš rusų 15-metės žvaigždės čiuožėjos: dėl amžiaus mergina greičiausiai bus išteisinta – kaltinimai kris treneriams ir gydytojams. Pekino žiemos olimpines žaidynes temdo neatsakyti klausimai apie dopingo skandalą. Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad prieš žaidynes atliktas čiuožėjos Kamilos Valiijevos dopingo testas buvo teigiamas, jos organizme rasta trimetazidino. Tarptautinis olimpinis komitetas ir čiuožimo federacija atvejo nekomentuoja, nes byla nebaigta nagrinėti. Visgi TASS naujienų agentūra pranešė, kad Valijeva galės tęsti pasirodymą žaidynėse – 15-metę saugo pažeidžiamo asmens statusas.

Ved. Rasa Tapinienė.