Lūžio kartos menininku save pristatantis Algimantas Šlapikas sako, kad nėra tokios medžiagos, iš kurios jis negalėtų sukurti skulptūros. A. Šlapiko darbai – žaismingi ir interaktyvūs. Tarsi kviečia su jais bendrauti, liesti. „Kaip tik dabar priėjome prie vienos tokios skulptūros, na gal ji truputį ir vulgaroka, čia yra WC, kaip ir tualetas. Na, pripažinkim, kad meno kūriniu kartais ir tampa ne tik architektūros siena ar kampu“, – apie savo žaismingą skulptūrą pasakoja skulptorius A. Šlapikas. Skulptorius – daugelio parodų Lietuvoje dalyvis. Savo kūrinius plačiai eksponavęs užsienyje, bemaž visose Europos šalyse. „Po kiekvienų „Žalgirio“ rungtynių, nesvarbu laimėdavo ar pralaimėdavo, žinau, kad reikės ateiti su laužtuvu ir pataisyti“, – apie Laisvės alėjoje stovėjusią skulptūrą prisimena skulptorius.

Nuo 14 metų didžėjavimu užsiimantis ukmergietis Lukas – profesionalus muzikos prodiuseris ir garso dizaineris. Baigęs studijas išvyko į Londoną, kur grojo garsiausiuose klubuose. Šiandien jis siekia senos svajonės – būti mokytoju. Europje didžėjų kultūra paplito po II Pasaulinio karo. Lietuvą elektroninė šokių muzika pasiekė kartu su atgauta Nepriklausomybe. Vienas pirmųjų Kauno didžėjų Erichas Juozaitis teigia, jog „viskas buvo labai naivu, labai stichiška ir tame slypėjo visas grožis“. Kas šioje muzikinėje kultūroje yra blogo tono ženklas? „Iš tikrųjų tai nuo pat senų seniausiai didžėjai niekad nemėgo, kai ateina užsakinėti gabalų, tai čia yra peiliukas“, – pasakoja E. Juozaitis.

„Aš nesu joks vedlys, aš esu tiesiog pasakotojas, įsipareigojęs paaiškinti šiandieniniam žmogui, kaip klostėsi mano herojaus gyvenimo kelias, kaip jis buvo suprantamas jo laikais, kaip jis pats tai suprato“, – pasakoja prof. E. Aleksandravičius. „Ar Adamkus, ar Lozoraitis yra tos nekompleksuotos lietuvių generacijos žmonės, kurie gyveno tokius gyvenimus, kad tinkančius ir Holivudo scenarijams ir A. Flemingo knygoms“, – savo pastebėjimais dalinasi prof. E. Aleksandravičius. Pokalbis apie prezidentus, jų aplinką ir šiandieninę politiką.