Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas, galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos – geriau didinti pajamas, o ne stengtis sumažinti išlaidas.

Krašto apsaugos ministerija svarsto apie visuotinės karo prievolės įvedimą: pristatė galimybių studijos rezultatus. Svarstomi du modeliai: prievolė tik jauniems vyrams, arba ir jauniems vyrams, ir jaunoms moterims. Apklausos rodo, kad privalomam moterų šaukimui pritartų vos keturiolika procentų visuomenės. Politikams ieškant sprendimo, tyrimo rezultatai rodo, kad pokyčiai kainuotų papildomus šimtus milijonų eurų.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinta 10 630 koronaviruso atvejų, mirė 9 žmonės, 8 iš jų buvo nepasiskiepiję arba nepilnai pasiskiepiję, praneša Statistikos departamentas. Tačiau medikai bei sveikatos ekspertų tarybos nariai kalba apie vis mažesnę galimybių paso naudą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad galimybių pasas, plintant omikron atmainai, labiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemijos plitimą. Pasak profesoriaus Kęstučio Petrikonio, Vyriausybė jau galėtų paskelbti datą, nuo kada jis nebegalioja.

Europos Sąjungos vaistų kontrolės tarnyba patvirtino bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą – piliules nuo koronaviruso. Tarnyba rekomendavo vaistą „Paxlovid“ vartoti suaugusiesiems, sergantiems sunkesne ligos forma, jis taip pat yra veiksmingas užsikrėtus omicron variantu. Šį vaistą jau yra patvirtinusios Jungtinės Valstijos, Kanada ir Izraelis.

Rusija skelbia, kad Amerikos pateiktuose atsakymuose į Maskvos reikalavimus neatsižvelgta į pagrindinius klausimus. Bet, anot politikų, dialogui vietos yra. Tuo metu Vokietijoje verda debatai dėl šalies vyriausybės pozicijos, reaguojant į situaciją Ukrainoje.

Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Lietuvai taikomos diskriminacinės prekybos praktikos. Europos Komisija pabrėžia, kad Pekino veiksmai nukreipti ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš Bendrijos rinką. Kinija tokius kaltinimus atmeta ir sako, kad ginčas dvišalis – tarp Pekino ir Vilniaus.

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė portalui LRT.LT teigia, Vilniaus koncertų ir Sporto rūmai galėtų tapti memorialu žydams. Jau daugiau nei dešimtmetį svarstyta, kaip sutvarkyti istorinį, brutalizmo stiliaus pastatą – pagrindine idėja laikytas konferencijų centro kūrimas, tačiau tokio žingsnio Vyriausybė gali atsisakyti.

Žurnalistikos projektui „Karštos pėdos“ valstybinė duomenų apsaugos inspekcija grasina baudomis – pasigedo argumentų, ar projektas išties atitinka žurnalistinius principus ir jam galioja bendrojo duomenų apsaugos reglamento išimtys. Inspekcijos neįtikino ir tai, kad projekto teisėtumą patvirtino žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Jeigu gaus baudą, „Karštos pėdos“ žada kreiptis į teismą.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie naujus UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ objektus. Šįkart kviečiame susipažinti su nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugumu Kristijono Endrikio Mertikaičio „Giesmynu“, jam suteikta regioninė reikšmė.

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Šiauliuose garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatoma iš Šiaulių kilusio litvako skulptoriaus Michaelio Brennerio darbų paroda.

Ved. Eglė Bučelytė.