Maždaug valanda kelio nuo sostinės Oslo įsikūręs Larkoleno miestelis – visiškai ramus. Gyventojų – apie pusantro tūkstančio, bet dieną čia taip tylu, lyg nebūtų nė vieno. Yra čia, žinoma, ir lietuvių. Dainius Okunevas džiaugiasi miestelio ramybe. Vyras sako, kad čia pastatyto namo nekeistų į nieką, nes po audringų naktų Lietuvoje yra tiesiog išsiilgęs ramybės. Negana to, Lietuvą jis paliko būdamas skolingas apie 50 tūkst. eurų – tada atrodė, kad dirbdamas įprastus darbus tokios skolos niekada nesugebės grąžinti. Iš pradžių Dainius buvo samdomas naktinių klubų ir barų vadybininkas, paskui su draugais ėmė atidaryti klubus ir barus. Ko tik besiimdavo, Dainiui viskas sekdavosi. Klubuose ošdavo minios, alkoholis liejosi, kaip sakoma, per kraštus, o pinigai, atrodė, niekada nesibaigs. Tačiau tai negalėjo tęstis amžinai. Norvegijoje dešimt metų praleidęs pašnekovas čia sutiko ne vieną tautietį, kuris, pavyzdžiui, dirba žuvies apdirbimo fabrike ir to gėdijasi. Jis lig šiol mano, kad didžiausia gėda yra meluoti – pirmiausia sau pačiam – kad esi geresnis negu iš tikrųjų esi.