Kazachstano prezidentas saugumo pareigūnams nurodė šaudyti į neramumus keliančius žmones be jokio įspėjimo. Kiek anksčiau šalies lyderis tvirtino, kad tvarka šalyje beveik atkurta, bet vietoje dirbantys reporteriai, nors ir ribojamas ryšys, praneša, kad ir šiandien Almatoje girdėti šūviai. Dėl įtampos Turkija porai dienų stabdo skrydžius į Kazachstaną. Į šalį atvykus Rusijos pajėgoms, situaciją aptarė ir šalių lyderiai.

Ambasadorius Kazachstane sako, kad šiuo metu šalyje gali būti apie 300 Lietuvos piliečių. Dauguma jų – turi leidimus gyventi nuolat. Pagalbos į ambasadą kol kas nesikreipė niekas, bet, anot Gintauto Vasiulio, padėčiai blogėjant, piliečių evakuacija būtų organizuojama kartu su kitomis Europos sąjungos šalimis.

Kazachstanas yra devinta pagal dydį šalis pasaulyje, bet žvelgiant į žemėlapį, į akis krinta štai šis taškas. Šį stepių lopinėlį, prilygstantį Lietuvos dydžiui, Kazachstanas iki 2050 yra išnuomojęs šiaurinei kaimynei Rusijai, kuri dar praėjusio amžiaus viduryje čia įkūrė Baikonūro kosmodromą. Jis iki šiol yra didžiausia pasaulyje kosminių aparatų paleidimo aikštelė. Rusija kasmet Kazachstanui moka apie 100 mln. eurų nuomos.

Įvykiai Kazachstane sukėlė sąmyšį ir kriptovaliutų rinkoje. Pasirodo, dėl pigios energijos čia sukoncentruota net penktadalis pasaulio kriptovaliutos kasimo pajėgumo. Bet, kai dėl protestų Kazachstano valdžiai apribojo interneto ryšį, nutrūkusi gamyba atsiliepė pasauliniam bitkoino ir eterio tinklui – kasimo pajėgumai, įvairiais skaičiavimais galėjo nukristi apie 14 proc. Tai atsiliepė ir vertei: tą pačią dieną Jungtinėms Valstijoms paskelbus ir apie pinigų politikos griežtinimą, populiariausios kriptovaliutos neteko kone dešimtadalio vertės.