Pirmoji paskola į Lietuvą atkeliavo iš JAV, ji buvo skirta sojos rupiniams. Paskutinė paskola iš Švedijos vyriausybės, kurią nutarta panaudoti investiciniams projektams. Premjeras Adolfas Šleževičius paskolą skyrė „Panevėžio stiklo“ gamyklos cechui rekonstruoti, „Spindulio“ spaustuvės įrenginiams, „Jonavos azotui“. Rūta Skyrienė sako, jog mūsų valstybė užsienio šalims skolinga 550 milijonų, o kiekvienai įmonei, norinčiai gauti kreditą, reikia skirti auditą. Tarptautinis Valiutos fondas nuogąstauja, kaip bus panaudotos Lietuvai skirtos lėšos, bei diplomatiškai rekomenduoja, kad bet kokios paskolos energetikos sistemai turi būti pagrįstos detaliais planais.