Socialinė darbuotoja iš Vilniaus dabar sprendžia Anglijos lietuvių problemas: jei ne finansiniai sunkumai, nebūčiau išvykusi
Penkerius metus tarp lietuvių populiariausiame vidurio Anglijos mieste Piterbore gyvenanti vilnietė Snieguolė Maliavskaja išgarsėjo čia kaip neatlygintiną pagalbą visiems teikianti geraširdė. Jeigu kurį nors mūsų tautietį Piterbore ištinka bėda – pirmiausia jis kreipiasi ne į tarnybas, o būtent į Snieguolę. Snieguolė įsitikinusi, jeigu ne finansiniai sunkumai, su kuriais susidurdavo, ji su vyru niekada nebūtų sugalvoję išvykti iš Lietuvos. Gyvenimą Anglijoje pradėjusi nuo nekvalifikuotų darbų sandėliuose ir fabrike, dabar Snieguolė džiaugiasi gerai pramokusi anglų kalbą ir galinti rinktis tai, kas pačiai prie širdies. Šiuo metu darbšti moteris ne tik augina naujagimį, bet ir turi penkis darbus.

Kadaise vaikų „Eurovizijoje“ išgarsėjusi Lina savo gyvenimą pakreipė nenuspėjama linkme: nebenoriu, kad žmonės mane sietų su šiuo konkursu
2007 m. Lina tapo pirmąja Lietuvos atstove vaikų „Eurovizijos“ konkurse. Pasirinko slapyvardį Lina Joy, atliko dainą „Kai miestas snaudžia“, užėmė 13 vietą ir Lietuvoje tapo žinoma atlikėja. „Nebenoriu, kad žmonės mane sietų su šiuo konkursu“, – dabar sako Lina, kurios gyvenimas pasisuko visiškai netikėta linkme. Jai nepatinka, kad po „Eurovizijos“ praėjus keturiolikai metų, vis dar sulaukia klausimų apie konkursą, nes šiandien jos gyvenimas nieko bendra neturi nei su konkursais, nei su muzika. Lina gyvena Ispanijoje, Barselonoje. Ir čia ji siekia visai ne dainininkės, kaip gal daug kas tikėjosi, o jogos trenerės karjeros.

Sandra grįžo į Lietuvą ir įkūrė savo konditerijos studiją, kuri negali atsiginti užsakymų: mėgstu džiuginti žmones
Savo studijoje Vilniaus centre Sandra Steponavičienė puošia tortą. Kelintas tai jos gyvenime kepinys, suskaičiuoti neįmanoma, nes užsakymų – pilna, ypač per šventes. Įdomu tai, kad pati Sandra nemėgsta saldumynų. „Bet mėgstu džiuginti žmones“, – sako ji. Kol nepradėjo Šio verslo, gyvenimas emigracijoje nebuvo saldus. Kartais – toks kartus, kad net nesinori prisiminti. Nuolatinis skubėjimas, darbas iki nukritimo ir kasdien lankantis jausmas, kad yra ne ten, kur turėtų būti. Į Lietuvą Sandra su šeima grįžo jau turėdama aiškią verslo idėją: investuoti į brangią konditerijos įrangą, išsinuomoti patalpas, pradėti kepti ir savo tortų skoniu užkariauti tautiečių širdis. Deja, šita svajone netikėjo niekas, išskyrus pačią Sandrą.