Nenutrauktas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą: ar įmonių vadovai galėjo imtis atsakomybės be politinių sprendimų? Lietuvos politikai ilgus mėnesius agitavę Jungtines Valstijas įvesti sankcijas Baltarusijos diktatoriaus aplinkai ir jį finansuojančioms valstybinėms bendrovėms, kartojo, kad taip Lietuva vykdo vertybinę užsienio politiką ir remia opoziciją. Šią savaitę paaiškėjo, kad pagaliau įsigaliojusioms sankcijoms įgyvendinti ruoštasi tik žodžiais. Kilo nuostaba, kaip galėjo nutikti, kad valstybės kontroliuojama geležinkelių bendrovė neturi teisinio pagrindo nutraukti trąšų tranzito? Kodėl kita valstybinė įmonė Klaipėdos uostas tebekrauna trąšas? Ar galėjo įmonių vadovai imtis atsakomybės be politinių sprendimų?

Politologas apie ministrų prašymus trauktis: neatmesčiau, kad tokiu atveju ir premjerė nebematytų prasmės dirbti toliau. Metus dirbanti Ingridos Šimonytės vyriausybė, gruodžio 11-ąją buvo metai, šią savaitę patyrė didžiausią nesėkmę. Iki tolei davusi pagrindo kritikai dėl savo veiksmų valdant pandemiją ir tvarkantis su migrantų krize, nesveikų santykių su prezidentu, šįkart su baltarusiškomis trąšomis įklimpo giliau – dviejų ministrų gali nelikti kabinete. Gabrielius Landsbergis jau parašė pareiškimą, jam pavymui tą padarys ir Marius Skuodis. Po to, kai prezidentas paragino ne vien žodžiais pažadėti trauktis. Pirmadienį premjerė kalbėsis su prezidentu, bet vargu ar bus sprendimų iki antradienio, mat Seime biudžeto priėmimas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas – „Savaitėje“.

Karbauskis neišgelbėjo savo favoritės: Širinskienė šią savaitę nustebino pasitraukimu iš partijos. Sukrėtimų šią savaitę teko ir didžiausiai opozicinei frakcijai ne vien valdantiesiems. Kad Saulius Skvernelis anksčiau ar vėliau pasitrauks iš valstiečių žaliųjų aplinkos, didelių abejonių nebuvo, todėl kai taip ir atsitiko, visi tik pasidžiaugė, kad buvo teisūs. Tačiau kad valstiečių gretose neliks pačia ištikimiausia Karbauskio bendražyge vadintos Agnės Širinskienės, kažin ar daug buvo susimąsčiusių. Šią savaitę ji pranešė ne tik iš frakcijos, bet ir iš partijos pasitraukianti.

Bidenas įspėjo Rusiją, tačiau Putinas ir toliau reikalauja garantijų dėl Ukrainos narystės NATO. Antradienį vyko Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno nuotolinis pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Per dvi valandas trukusį vaizdo skambutį Bidenas bandė malšinti kylančią įtampą Ukrainos ir Rusijos pasienyje, pabrėžė, kad Kremliaus įsiveržimas į Ukrainą sulauks milžiniškų ekonominių sankcijų. Tačiau Putinas neatlyžta – dislokuotų karių atitraukti nežada ir vardija savo reikalavimus: jokios NATO plėtros į rytus, jokios puolamosios ginkluotės Ukrainoje ir ragina dalintis Europą į įtakos zonas.

Bideno demokratijos viršūnių susitikimas: parama demokratijai ar gynyba nuo Kinijos ir Rusijos? Jungtinių Valstijų prezidento šią savaitę surengtas demokratijos viršūnių susitikimas galėjo atrodyti kaip dar vienas virtualus lyderių forumas, kuriame sakoma daug gražių žodžių, bet nedaug kas sprendžiama. Toks jis ir buvo, ypač kai demokratiją gyrė prezidentai, tvirta ranka valdantys tokias šalis kaip Brazilija ar Filipinai. Bet Joe Bidenas demokratijos būklę nuo pat inauguracijos kelia kaip pamatinę viso savo valdymo temą – jeigu Vakarų pasaulis nori išlikti, jis turi parodyti savo rinkėjams, kad demokratijos geba su problemomis dorotis ne prasčiau negu diktatūros.

Paskui naująją Vokietijos vyriausybę – Merkel šleifas: ar kanclerės vadovavimo metai taps „aukso amžiumi“? Naujoji ir pirmą kartą pagal lyčių pusiausvyros principą sudaryta Vokietijos vyriausybė jau dirba. Pirmieji vizitai ir pirmosios problemos – nesibaigianti pandemija, pasipiktinimas dėl karantino, konflikto grėsmė visai netoli, Ukrainoje. Tačiau be visų problemų, naujasis kabinetas turės mėginti nusimesti ir besivelkantį Angelos Merkel šešėlį. Beveik du dešimtmečius šaliai vadovavusi, Europos lydere vadinta buvusi kanclerė postą paliko su itin aukštais reitingais. Tačiau ar Merkel vadovavimo metai taps Vokietijos „aukso amžiumi“ dar neaišku, apžvalgininkai teigia, kad viskas priklausys nuo naujos valdžios ir jos veiksmų.

Artėjančias Kalėdas temdo omicron šešėlis: kyla nerimas, kad šventes gali tekti pasitikti kaip pernai. Pasaulis ruošiasi Kalėdoms. Miestuose įžiebtos eglutės, išpuoštos aikštės ir vitrinos, aplink įsikūrę mugių miesteliai. 2020-ųjų Kalėdas pasaulis sutiko ne girliandomis išpuoštose aikštėse ar namuose prie puošnių, gėrybėmis nukrautų stalų su draugais ir giminaičiais, o mažuose šeimos rateliuose su kukliais vaišių stalais. Tada buvo viltis, kad tai trumpam, tik vieniems metams. Iki šių Kalėdų likus dviem savaitėms, vėl nerimas, ar gražiausios krikščioniško pasaulio metų šventės vėl nesugadins nauja koronaviruso atmaina omicron?

Ved. Nemira Pumprickaitė.