Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trąšų gabenimo skandalas padarė didelė žalą valstybės reputacijai. Šalies vadovas kaltina užsienio reikalų bei susisiekimo ministrus vengiant politinės atsakomybės. Po šio pareiškimo Gabrielius Landsbergis pateikė raštišką atsistatydinimo pareiškimą. Tą patį sako darantis ir Susisiekimo ministras. Trąšų gabenimo istorijoje aiškėja ir naujos detalės, kurios kelia klausimų ir dėl vyriausybės, ir dėl Lietuvos geležinkelių veiklos.

Lietuvos pediatrų draugijos valdyba vienbalsiai nusprendė rekomenduoti skiepyti vaikus nuo 5–11 metų, ypač esančius rizikos grupėse. Vakar prasidėjus registracijai, registruota apie 1300 šio amžiaus vaikų skiepijimui nuo COVID-19.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai darbuotojams testuotis už savo lėšas, dalis darbdavių teigia dar šį mėnesį apmokantys testus. Nors buvo svarstyta, kad nenorintys skiepytis ir testuotis už savo pinigus, masiškai paliks darbus, to neatsitiko. Tuo metu Vilniaus mobiliajame punkte jau sunku rasti vietą pasidaryti mokamą antigeno testą. Privačiose laboratorijose, antplūdžio nėra.

Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia nustatę, kad dvi vakcinos dozės neapsaugo nuo užsikrėtimo koronaviruso omikron variantu. Trečioji, stiprinamoji dozė, pasak mokslininkų, apsaugą sustiprina maždaug 75 procentais. Mokslininkai ištyrė 581 užsikrėtimo omikron atvejį, aiškindamiesi, ar vakcinos veiksmingos prieš naują viruso atmainą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Vidurio ir Rytų Europos NATO narėms „papildomus karinius pajėgumus“ ir užtikrino, kad jos dalyvaus priimant sprendimus dėl regiono. Amerikos prezidentas telefonu kalbėjosi su vadinamuoju „Bukarešto devintuku“, rytiniu NATO flangu, itin sunerimusiu dėl suaktyvėjusių Rusijos karinių pasirengimų. Prieš tai Joe Bidenas telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo, apie ką per vaizdo ryšį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užtikrino – nuolaidų Rusijai nepažadėjo, nors dialogą saugumo klausimais tęs.

Po JAV prezidento pažado atsiųsti papildomų Amerikos pajėgų į rytinį NATO flangą, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ultimatyvų pareiškimą. Jame reikalauja teisiškai patvirtinti, kad JAV ir kitos NATO šalys nedislokuos puolamųjų ginklų sistemų Rusijos kaimyninėse šalyse – ir priklausančiose ir nepriklausančiose Aljansui. Taip pat reikalaujama, kad NATO liautųsi rengti karines pratybas arti Rusijos sienų. Užsienio reikalų ministerijos pareiškime reikalaujama oficialiai atšaukti NATO 2008-ais metais priimtą sprendimą atverti duris Sakartvelo ir Ukrainos stojimui į Aljansą. Pasak Rusijos diplomatijos žinybos, šis ir kiti su jos saugumu neva susiję reikalavimai bus pateikti artimiausiu metu. Maskva sako norinti atnaujinti „nuolatinį reguliarų dialogą“ tarp Rusijos, JAV ir NATO gynybos pareigūnų.

Nobelio Taikos premijos iškilmingai įteiktos Oslo rotušės salėje, tačiau dėl pandemijos svečių pakviesta gerokai mažiau. Šis prestižiškiausias apdovanojimas tik antrą kartą per savo istoriją skirtas žurnalistams – filipinietei Marijai Ressai ir laikraščio „Novaja Gazeta“, Rusijoje paskelbto „užsienio agentu“, vyriausiajam redaktoriui Dmitrijui Muratovui už tai, kad jie savo darbu gina laisvą žodį ir ,atstovauja visiems žurnalistams, kurie vadovaujasi šiuo idealu.

Lenkijos specialiosios tarnybos, ištyrusios „Ryanair“ keleivinio lėktuvo, gegužę skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymą Minske, kur buvo sulaikytas juo skridęs tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, teigia, kad tai buvo Baltarusijos saugumo operacija. Tokią išvadą Lenkijos tyrėjai daro išklausę dispečerinėje vykusių pokalbių garso įrašus, išnagrinėję kitą prokurorų ir žvalgybos surinktą informaciją. Ji rodo, kad Baltarusijos KGB pareigūnas, buvęs operacijų patalpose, davė nurodymus eismo kontrolieriams dispečerinėje Minske.

Solidarizuodamasi su Baltarusijos kalėjimuose uždarytais žurnalistais, Lietuvos žurnalistų bendruomenė per bendrą forumą Kazio Lozoraičio „Vilties Laisvės“ premiją skyrė Baltarusijos žurnalistui Andrejui Aleksandrovui. Buvęs žurnalistų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Baltarusijos nepriklausomos informacinės agentūros BelaPAN direktoriaus pavaduotojas suimtas ir beveik metus kalinamas tardymo izoliatoriuje. Dar viena „Vilties Laisvės“ premija įteikta penkioms baltarusių žurnalistėms. Ji skirta pernai, bet dėl pandemijos įteikimas buvo atidėtas.

Minint tarptautinę žmogaus teisių dieną, ekspertai ir politikai vėl ieškojo priežasčių, kodėl dalis visuomenės priešinasi Stambulo konvencijos ratifikavimui. Kada prie šio klausimo Seimas grįš, kol kas neaišku.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmo užsienio vizito atvyko į Paryžių, taip pat apsilankė Europos Sąjungos būstinėje. Prancūzija ir Vokietija laikomos Europos Sąjungos varikliu, tad pirmo vizito naujasis kancleris paprastai vyksta į Paryžių. Emanuelis Makronas kreipėsi į svečią „brangus Olafai“, „Tu“, pabrėžė, kad nuomonės sutampa. Aptarta Europos Sąjungos ateitis, tampa dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Minsko režimo sukelta migrantų krizė, ryšiai su Kinija.

Pandemija daro įtaką ir dviračių rinkai – stringa detalių gamyba ir tiekimas. Dviračių parduotuvės sako užsakyti prekes turinčios porai metų į priekį.

Pakruojo krašto bitininkai prieš Kalėdas nepasiturintiems kraštiečiams, socialinėms ir globos įstaigoms dovanoja medaus. Bitininkai sako, kad šiemet medunešis buvo itin sėkmingas, tad derliumi būtina pasidalyti.

Vatikane, Šventojo Petro aikštėje, įžiebta Kalėdų eglė. 28-ių metrų aukščio medis į Vatikaną atvežtas iš Italijos šiaurės, Trentino regiono. Šio regiono delegacija atvežė ir iš medžio pagamintų žaisliukų. O Vatikanas pasirūpino, kad eglė švytėtų tik energiją taupančiomis lemputėmis. Netoli eglės – tradicinė prakartėlė, kurią sukūrė liaudies dailininkai iš Peru.

40-uosius kūrybinės veiklos metus skaičiuojantis Kauno styginių kvartetas ruošiasi sukaktuvių koncertui. Apie pusę tūkstančio kūrinių savo repertuare turintis kvartetas sako ypatingą dėmesį skiriantis Lietuvos kūrėjams ir Kauno kompozitoriams.

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, atidaryta paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas“. Joje pristatoma šeštajame–devintajame dešimtmetyje kūrėjų moterų tuo metu formuota gyvenamoji aplinka, sukurti baldai. Ši pirmoji profesionalaus dizaino baldų kūrėjų karta formavo lietuviškų baldų modernizmo tradiciją.

Eidamas 82-us mirė režisierius, operatorius Vytautas Damaševičius. Kūrėjas dirbo Lietuvos kino studijoje dokumentinių filmų režisieriumi drauge su režisieriais Gyčiu Lukšu, Raimondu Vabalu, Almantu Grikevičiumi, vėliau vaidybinių filmų operatoriaus asistentu. Prieš beveik trisdešimtmetį drauge su Juozu Matoniu pradėjo kurti televizijos dokumentinius filmus, didžiąją jų dalį sudaro ciklai kultūros tematika. Dokumentininkai drauge sukūrė per pusę šimto Lietuvos menininkų portretų. Vytautas Damaševičius įvertintas Vyriausybės kultūros ir meno premija, Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Ved. Eglė Bučelytė