Karo grėsmė Ukrainoje: Rusija plėtoja infrastruktūrą, leidžiančią pradėti žaibišką invaziją į šalį
Šią savaitę Amerikos ir Ukrainos pareigūnai viešai patvirtino: Rusija pasienyje su Ukraina ne tik kaupia dešimtis tūkstančių karių, bet ir plėtoja infrastruktūrą, kuri leistų žaibiškai pradėti plačią invaziją į Ukrainą. Su NATO užsienio reikalų ministrais susitikęs Ukrainos diplomatijos vadovas partneriams siūlo atgrasymo priemones, bet pabrėžia, kad Kijevas pasiruošęs diplomatijai. Vladimiras Putinas atkerta, kad nori kalbėtis su Vakarais ir sudaryti Antrojo pasaulinio karo laikus primenantį įtakos zonų paktą. Joe Bidenas tikina, kad Kremliaus raudonųjų linijų nepriims. Aurimas Piečiukaitis iš Rygos, kur susitiko NATO ministrai.

Naujos sankcijos Baltarusijai: siekiama ne tik bausti migrantų kontrabandininkus, bet ir apriboti Minską finansuojančius oligarchus
Šią savaitę priimtos naujos sankcijos Lukašenkos režimui, kuriomis siekiama ne tik bausti migrantų kontrabandininkus, bet ir apriboti Minską finansuojančius oligarchus. Politologai sako, kad visada galima daugiau ir geriau, bet pripažįsta, kad ieškant kompromiso tarp visų Europos Sąjungos šalių – kompromisų nepavyksta išvengti. Pati Bendrija skelbia, kad krizė rimsta, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia migrantų teisių tema. Dėl to kritikuojama ir pati Europos Komisija, kritikų nuomone, savo siūlymais apribojusi teisę prašyti prieglobsčio. Iš Briuselio – Mindaugas Laukagalis ir Justina Ilkevičiūtė.

COVID-19 testai – už savus pinigus
Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen užsiminė, kad viešos Europos Sąjungos šalių vyriausybės turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19, nes trečdalis bendrijos gyventojų vis dar nepasiskiepiję. Кеlios valstybės jau ėmėsi žingsnių: Austrija nuo vasario 1-osios įveda privalomą skiepijimą visiems. Privalomą skiepijimą ketina svarstyti Vokietijos parlamentas. Graikijoje skiepai privalomi visiems, vyresniems nei 60 metų gyventojams, priešingu atveju kas mėnesį teks mokėti 100 eurų baudas. Prancūzijoje nuo sausio 15-osios COVID-19 pažymėjimai nebegalios neturintiems nustatytu laiku gauto trečiojo skiepo. Latvija suteikė teisę darbdaviams atleisti darbuotojus, kurie iki spalio 1-os negavę COVID-19 sertifikato, taip pat įvedė privalomą vakcinaciją kai kurių sričių darbuotojams. Lietuvoje įteisintas COVID-19 testų apmokestinimas kai kurių sričių darbuotojams.

Gydytoja apie Austrijos farmacininkų sukurto vaisto nuo koronaviruso testavimą Kaune: stebima teigiama įtaka ligos eigai, mažinanti mirštamumą
Viešoji erdvė tiesiog užpilta informacija apie naują koronaviruso atmainą omikron, kuri, vienų spėjimu, gali būti ir gerokai pavojingesnė už deltą, kitų – ne tokia pavojinga, tačiau kol oficialių tyrimų nėra, visa tai tik pamąstymai. Žinoma, labai svarbu – ar dabar naudojamos vakcinos bus pajėgios apsaugoti nuo omikron. Vakcinų gamintojai, beje, irgi skirtingų nuomonių – „BionTech“ generalinio direktoriaus nuomone, turimi skiepai atlaikys naująją atmainą, o štai „Modernos“ generalinis direktorius sako, kad dabartinių vakcinų apsaugos nuo omikron gali neužtekti. Bet kuriuo atveju nemažiau svarbu ir vaistai, kurie leistų gydyti COVID-19. Jau sukūrusios tabletes amerikiečių kompanijos „Merck“, „Pfizer“ ir „GlacxoSmithKline“. Savo klinikinius tyrimus skelbia „AstraZeneca“. Austrijos farmacininkų sukurtas vaistas bus testuojamas ir Kauno klinikose. Ir projekto vadovė gydytoja reanimatologė-anesteziologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė „Savaitėje“.

Infliacijos grimasos: fiksuojamas didžiausias kainų augimas per daugiau nei dešimtmetį
Pagal kainų šuolį Lietuva vėl pirmauja euro zonoje. Metinė infliacija lapkritį viršijo 9 procentus. Už tą pačią sumą dabar galima įpirkti 9 procentais mažiau nei prieš metus. Tokio kainų augimo Lietuvoje nebuvo daugiau kaip dešimtmetį. Finansų ministrės teigimu, prekių ir paslaugų brangimą kompensuos nuo sausio didėsiančios pensijos ir dirbančiųjų pajamos. Bet ekonomistai sako – tikrai ne visiems, dalies žmonių pajamų augimą infliacija „suvalgys“. O ir didės tos pajamos irgi ne visiems. Kada ir kuo didelė infliacija baigsis, esą sunku prognozuoti. Ekonomistai sako, pinigų nuvertėjimas tęsis dar apie pusmetį ir tai, jeigu naujausia kovido atmaina omikron neprivers šalių užsidaryti. Vyriausybė dėl viso pikto, jeigu vėl prireiktų uždaryti verslus, numačiusi galimybę papildomai skolintis.

ES pristato alternatyvą Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai – Pasaulio vartų strategiją
Europos Sąjunga pristato alternatyvą Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai – Pasaulio vartų strategiją. Per šešerius metus tikimasi sutelkti 300 milijardų fondą, kuris bus investuojamas į infrastruktūros plėtros projektus užsienio valstybėse. Kinija iniciatyvą sveikina. Pekinas supranta, kad konkurencija – menka. „Juostos ir kelio“ iniciatyva startavo prieš aštuonerius metus, tad jau įsitvirtino Azijoje, Afrikoje, Europoje. Be to, Briuselio investicijos – gerokai mažesnės. Po 6 metų Pekino išlaidos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai viršys trilijoną eurų.

Nauja valstybė politiniame žemėlapyje: lapkričio 30-ąją Barbadosas tapo jauniausia pasaulyje respublika
Lapkričio 30-ąją Barbadosas tapo jauniausia pasaulyje respublika, galutinai nutraukęs su kareliškąja šeima siejusius formalius ryšius. Nors šalis faktiškai nepriklausoma daugiau kaip 50 metų, respublikos šalininkai sako, kad šis žingsnis padės šaliai vaisiškai atsiskirti nuo savo kolonijinės praeities. Kai kurie neatmeta, kad ateityje Barbadoso pavyzdžiu gali pasekti ir kitos po britų karūna formaliai esančios šalys. Ypač tada, kai ypač stiprų ryšį su buvusiomis kolonijomis palaikančios Elžbietos II-osios sostą perims mažiau populiarus jos įpėdinis.

Ved. Nemira Pumprickaitė